Žiemai besiritant į antrąją pusę, tamsios ir itin trumpos dienos slegia kur kas labiau nei šaltojo sezono pradžioje. Praūžus švenčių maratonui ir nurimus šventiniam šurmuliui, padaugėja sezoninį nerimą ir apatiją išgyvenančių žmonių: padidėja dirglumas, įtampa, stresas, įprasta veikla kelia vis didesnį nuobodulį. Nustatyta, kad kuo didesnė euforija apima per šventes, kuo intensyviau švenčiama, tuo didesnė tikimybė pulti į liūdesį šventėms pasibaigus, sunkiau grįžti į kasdienybę, imtis įprastų pareigų.
Kaip prasiblaškyti?
Būkite aktyvūs. Po švenčių apimantis slogutis dažnai trukdo būti aktyviems. Nesinori sportuoti, net jei visą laiką tai darydavote, nesinori kur nors eiti, bendrauti su žmonėmis... Tačiau, psichologų teigimu, tai daryti būtina. Judėjimas priverčia vėl įsisukti į darbus ir įprastą gyvenimo ritmą – juk iš tiesų niekas nepasikeitė, įprastas gyvenimas tęsiasi.
Neskubėkite sugrįžti per greitai. Jei vis dar nesinori panirti į kasdienį reikalų sūkurį – neprievartaukite savęs. Kad būtų mažiau streso, dar kelias dienas gyvenkite lengvesniu režimu, sugalvokite sau mažyčių pramogų. Tarkime, grįžusi iš darbo, užuot įsisukusi į vakaro buities darbus, pažiūrėkite smagų filmą, paskaitykite knygą ir pagulėkite aromatingoje vonioje. Visi namų ruošos darbai gali truputį palūkėti. Jūsų emocinė būsena – svarbiausia.
Teigiamai vertinkite save. Pasak psichologų, pošventiniam slogučiui apėmus, ne tik nesinori nieko veikti, bet ir prasčiau imama vertinti save. Užuot galvojusi, kad jums niekas nesiseka, kad nemėgstate savo darbo ir išvis jūsų gyvenimas nenusisekęs, stenkitės akcentuoti tai, kas jūsų gyvenime yra gera. Jei nesiseka, surašykite ant popieriaus lapelio viską, kas jumyse ir jūsų gyvenime atrodo teigiama, gera, gražu, džiaugsminga… Juk tikrai yra tokių dalykų!
Vidinė ramybė. Stresą, įtampą ir prislėgtas nuotaikas mažina tikslus išgyvenamų jausmų įvardijimas ir tinkamas jų reiškimas. Stresinėje situacijoje gali kilti įvairių jausmų: baimės, nerimo, pykčio, kaltės, gėdos, nevilties, bejėgiškumo. Svarbu atpažinti savo emocijas ir suprasti, kokią informaciją jos mums perduoda apie mūsų poreikius, aplinką, santykius su kitais žmonėmis. Mūsų jausmai yra tam tikrais ryšiais susijusi su informacija, saugoma mūsų smegenyse, ir neretai ją paprasčiausiai perteikia. Net menkiausia mūsų nuotaikų išraiška susijusi su atsiminimais, įgytomis žiniomis, patirtimi, išgyventais santykiais. Visko pradžia yra mūsų mintys, ką galvojame, taip ir jaučiamės. Tad jei blogai jaučiamės, reiktų paprasčiausiai pasistengti pozityviau vertinti situaciją.
Poilsis ir sveika mityba. Labai svarbu nepervargti, rasti laiko pailsėti – tiesiog gerai išsimiegoti. Taip pat patartina išlaikyti asmeninio gyvenimo ir darbo balansą, turėti savo mėgstamą veiklą, hobį, nepamiršti pasivaikščiojimų, kelionių, pramogų. Stresui labiau pasiduoda žmonės, kurie yra nepailsėję, neturi pomėgių, nesidžiaugia savo laisvalaikiu.
Išklausymas. Pastebėję draugą ar kolegą, kuris atrodo nelaimingas ar apimtas streso, paprašykite jo papasakoti, kas nutiko. Kuo atidžiau ir ramiau klausysitės, tuo noriau kitas asmuo atsivers. Nepamirškite, kad draugui prakalbus nereikėtų pulti ieškoti jo problemų sprendimo ar juo labiau kaltinti dėl neteisingų veiksmų – labiausiai padėsite tiesiog išklausę. Mokėdami išklausyti kitą, lengviau atsiversite ir patys.
Rašymas. Jei patiriate emocinę įtampą, bet nenorite išsipasakoti, neraminančias mintis užrašykite ant popieriaus. Rašymas padeda problemą pamatyti iš šalies ir lengviau priimti adekvačius sprendimus. Rašydami geriau suprasite save ir aplinkinius, išsiaiškinsite savo tikslus ir poreikius bei kaip juos įgyvendinti. Tai labai patogus būdas sumažinti įtampą, nes rašyti galima bet kur ir bet kada.
Juokas pakelia nuotaiką ir mažina psichologinę įtampą tiek suaugusiems, tiek vaikams. Juokiantis gaminami net du laimės hormonai – serotoninas ir oksitocinas. Nusijuokti padės geras anekdotas, humoro laidos ar komedijos. Moksliškai įrodyta, jog gebant pasijuokti net ir iš didžiausių problemų – jos nebeatrodo tokios rimtos.
Gerasis stresas. Pripažinta, kad nedidelis stresas yra naudingas, nes prablaško ir pažadina nuotykių skonį. Stresas gali būti teigiamas, kai jis aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Todėl labai rekomenduotina retkarčiais išbandyti ką nors naujo: pradėti mokytis naujos sporto šakos, leistis į kelionę ar išsiruošti į pasimatymą. Nepamirškite puoštis, tai taip pat gerina nuotaiką ir mažina įtampą.
