Daugumai amerikiečių koronaviruso krizės mastas primena 9/11 arba 2008 metų finansų krizę – įvykius, radikaliai ir ilgam pakeitusius visuomenę, pradedant tuo, kaip mes keliaujame ir perkame būstus, baigiant tuo, prie kokio lygio stebėjimo ir saugumo esame įpratę.
Tai, kad koronavirusas pakeis pasaulio ekonomiką, socialinius įpročius, sveikatos apsaugą, technologijas, politiką ir kultūrą, abejonių nekelia. Tai, kaip keisis pasaulis, kokie galimi scenarijai, kol kas tik spėlionės, tačiau „Politico“ nusprendė apklausti keliasdešimt mokslininkų ir pateikė jų vizijas apie galimas tendencijas, kaip ši krizė paveiks Jungtinių valstijų visuomenę bei visą pasaulį. Greta grėsmių jie taip pat stengėsi įžvelgti ir tai, kokių teigiamų pokyčių galime laukti.
Naujas globalus virusas, laikantis mus visus izoliuotus namuose (tai trukti gali net mėnesius), jau keičia mūsų santykius su valdžia, išoriniu pasauliu, net vienas su kitu. Kai kurie ekspertų ateinantiems mėnesiams ar net metams numatomi pokyčiai gali atrodyti keisti ir neraminantys: Ar valstybių sienos liks uždarytos? Ar prisilietimas prie žmogaus taps tabu? Kaip atrodys ateities restoranai?
Tačiau krizės suteikia ir galimybes: išmanesnį ir lankstesnį technologijų naudojimą, mažesnę poliarizaciją, iš naujo įvertinamus paprastus kasdienius malonumus, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą lauke. Niekas nežino, kas iš tiesų mūsų laukia, tačiau pabandykime nuspėti, kaip keisis mūsų visuomenė, valdžia, sveikatos priežiūra, ekonomika, gyvenimo būdas ir kiti dalykai.
VISUOMENĖ
Asmeniniai santykiai atrodys pavojingi
Dėl 9/11 amerikiečiai sužinojo, kad mums taip pat gresia pavojai, kurie, kaip manėme iki tol, vyksta tik tolimuose kraštuose. 2008 metų finansų krizė parodė, kad net ir moderniaisiais laikais galime nukentėti nuo tokių nelaimių, kurios purtė žmoniją praeityje, pavyzdžiui, Didžiosios depresijos ekonomikos krachas. Dabar mums yra primenama ir apie tokias praeities tragedijas, kaip 1918 metų gripo pandemija.
Lingvistikos profesorė Deborah Tannen sako, kad pasikeis tai, kaip mes suvokiame save aplinkoje, bendraudami su kitais žmonėmis.
„Dabar mes žinome, kad daiktų lietimas, buvimas su kitais žmonėmis, kvėpavimas oru uždaroje erdvėje yra pavojingas. Kaip greitai šis supratimas sumažės, priklauso nuo konkrečių žmonių, tačiau tai niekuomet visiškai neišnyks žmonėms, kurie išgyvens šiuos metus“, – sako profesorė.
Ji sako, kad gali tapti įpročiu nebepaduoti kitiems žmonėms sveikinantis rankos, greičiausiai įprasime ir labai dažnai plautis rankas. Taip pat gali būti, kad vietoj buvimo su kitais mes dažniau pasirinksime atsiribojimą, fizinį bendravimą pakeis įtinklinti ryšiai.
„Vietoje to, kad klaustume: „Ar yra priežastis, kodėl aš turėčiau daryti tai internetu“, mes klausime: „Ar yra suprantama priežastis, kodėl aš turėčiau tai daryti asmeniškai?“ – teigia specialistė.
Nauja patriotizmo rūšis
Politikos mokslų profesorius Lawrence'as Schradas sako, kad bent jau Jungtinėse Valstijose patriotizmas nuo seno siejamas su armija ir ginkluotosiomis pajėgomis. Tačiau galingi ginklai ir puikiai ištreniruoti kariai yra nepajėgūs nužudyti viruso. Todėl gali būti, kad naujaisiais herojais taps tie, kurie dabar kovoja su naujuoju iššūkiu priešakinėse eilėse: medicinos sistemos darbuotojai, vaistininkai, mokytojai, parduotuvių darbuotojai, smulkiojo verslo savininkai, būtinąsias paslaugas garantuojantys darbininkai.
Labai tikėtina, kad po visko, būtent medicinos darbuotojams bus dėkojama taip, kaip dabar dėkojama karo veteranams. Būtent jiems bus suteikiamos socialinės garantijos, statomi paminklai ir skiriamos šventinės dienos. Galbūt patriotizmą pradėsime suprasti kaip savo bendruomenės sveikatos ir gerovės stiprinimą, o ne kaip svetimos bendruomenės griovimą.
„Galbūt Amerikos patriotizmo demilitarizacija ir meilė bendruomenei bus vienas iš tų gerų dalykų, kuriuos pagimdys visos šios bėdos“, – sakė jis.
Poliarizacijos sumažėjimas
Psichologijos profesorius Peteris T.Colemanas teigia, kad tarp gerų pokyčių gali būti ir tai, kad padidės solidarumas.
„Tikėtina, kad toks milžiniškas šokas paskatins naujai pažvelgti į daugiau nei 50 metų Amerikoje dominuojantį radikalų politinį susiskaldymą ir padės visuomenei pasukti nacionalinio solidarumo ir funkcionalumo keliu“, – sako jis.
Nors tai gali skambėti perdėm optimistiškai, profesorius tikina, kad tam yra dvi svarios priežastys. Pirmoji – tai „bendro priešo“ scenarijus, skatinantis pamiršti praeities nesutarimus ir susivienyti kovoje prieš bendrą išorinę grėsmę. Rimta grėsmė gali priversti pamiršti „raudonųjų“ ir „mėlynųjų“ skirtumus, kaip Antrojo pasaulinio karo metais skirtingos šalys pamiršo savuosius, kad drauge stotų prieš nacius.
Antroji priežastis – „politinės smūgio bangos“ scenarijus. Tyrimai rodo, kad tokios didelės visuomenę sukrečiančios permainos gali sugriauti ir pakeisti iki tol dominavusius politinius diskursus. Tai nebūtinai įvyksta iš karto, tačiau 850 vidinių valstybinių sukrėtimų, įvykusių 1816-1992 metais, mokslinė apžvalga atskleidė, kad per 10 metų nuo 75 procentais šių sukrėtimų, įvyko didžiulės destabilizacijos. Šie pokyčiai gali būti įvairūs, tiek teigiami, tiek neigiami.
Pasitikėjimo ekspertais sugrįžimas
„Turint galvoje dabartines įtampas, pats laikas siekti konstruktyvių pokyčių mūsų kultūriniame ir politiniame diskurse“, – sako Colemanas.
Amerikiečių profesorius Tomas Nicholsas teigia, kad ši pandemija privertė žmones suprasti specialistų svarbą. Žmonės nori išgirsti informaciją ne iš televizijos žvaigždžių, o iš medicinos profesionalų – tik pažvelkite, koks visuomenės dėmesys dabar tenka gydytojui Anthony Fauci, nors dar visai neseniai amerikiečiai mojo ranka į bet kokius specialistų perspėjimus.
Jis taip pat teigia, kad galbūt po šios krizės žmonės taps rimtesni ir supras, kad Vyriausybė yra skirta rimtiems žmonėms, ir atsakingiau rinksis, ką rinkti į valdžią. Jau dabar matome, kaip skirtingai į grėsmę reaguoja įvairių valstijų valdžia su gubernatoriais priešakyje, ir kokios skirtingos pasekmės yra klausantis ekspertų, ir darant „kaip ant seilės užėjo“.
Mažiau individualizmo
Sociologijos profesorius Ericas Klinenbergas teigia, kad ši pandemija pabaigs perdėto individualumo erą ir gali pastūmėti visuomenes link autoritarizmo.
„Tik įsivaizduokite, kas būtų, jei prezidentas Trumpas atšauktų lapkričio rinkimus. Kas būtų, jei tvarkos palaikymui būtų pasitelkta kariuomenė. Distopinis scenarijus yra labai realus, o kai kuriose šalyje, pvz., Vengrijoje, jau bandomas įgyvendinti“, – sako Klinenbergas, pridurdamas, kad šis blogasis scenarijus Amerikai mažiausiai gresia, ir kad mes greičiausiai pasuksime teigiama linkme.
„Galbūt kaip tik visuomenėje įvyks persiorientavimas ir vis daugiau dėmesio bus skiriama visuomenės reikmėms – ypač sveikatos apsaugai. Žmonės pamatys, kad visų mūsų gyvenimai susiję, kad mes negalime išgyventi vieni be kitų ir turime mąstyti labiau kolektyviškai“, – sako jis.
Religinės praktikos irgi gali keistis
„Vote Common Good“ strategijos direktorė Amy Sullivan sako, kad visi tikėjimai vienu ar kitu metu susidūrė su persekiojimu ir sunkumais, tačiau nebuvo atvejo, kad visiems jiems vienu metu iškiltų tokios didelės problemos. Tai ypač aktualu šiuo Gavėnios ir Velykiniu laikotarpiu mums, krikščionims, kuris taip pat yra labai svarbus ir kitoms didžiosioms monoteistinėms religijoms.
Karantino sąlygos pakeis mūsų supratimą apie tai, kaip mes laikomės religinių praktikų, galbūt pamatysime naujas galimybes dalyvauti pamaldose nuotoliniu būdu, kurios gali atnešti itin džiaugsmo tiems, kurie neturi vietinės religinės bendruomenės ar nėra iki galo patenkinti tuo, ką gali pasiūlyti vietinė bažnyčia. Taip pat galimai išpopuliarės maldos, asmeninio susitelkimo, kontempliacinės praktikos.
Naujos reformų formos
„Atlantic“ bendradarbis Jonathanas Rauchas teigia, kad pandemija atskleidė mirtinus sveikatos apsaugos sistemos trūkumus, žmonės gali imti reikalauti esminių pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje ir galbūt Vyriausybėje.
Jo manymu, ši pandemija žmones suburs ir paskatins veikti panašiai, kaip kadaise tai įvyko ŽIV/AIDS epidemijos metu, pirmiausia masiškai palietusios homoseksualus, atskleidusios sveikatos priežiūros ir socialinių instancijų veiklos spragas, paskatinusi žmones burtis ir kartu reikalauti pokyčių.
Kadangi dabartinė pandemija yra dar labiau paplitusi ir aktuali kiekvienam (o ne tik senjorams ir žmonėms su lėtinėmis ligomis, kaip buvo tikinama iš pradžių), mes turėtume pamatyti panašius pokyčius, tik dar didesniu mastu.
TECHNOLOGIJOS
Mūsų gyvenimai vis labiau persikels į internetą
Žurnalo „Reason“ vyriausioji redaktorė Katherine Mangu-Ward sako, kad šios pandemijos metu nemaža dalis mūsų gyvenimo persikėlė į internetą, ir artimoje ateityje dalis žmonių gali nenorėti grįžti į buvusį gyvenimą: nemažai šeimų rinksis mokslus internetu, studentams paskaitos internetu irgi atrodys patraukli alternatyva, išbandę darbą iš namų darbuotojai taip pat gali rinktis tokią darbo formą. Susitikimai, pokalbiai, – daug kas iš fizinės erdvės persikels į internetinę.
Ši pandemija taip pat staiga sumažino biurokratizmą, neleidusį daugumai paslaugų persikelti į internetinę erdvę anksčiau, nors apie šią būtinybę kalbama jau seniai. Vienas aktualiausių pavyzdžių – telemedicinos paslaugos, t.y., galimybė gauti gydytojo konsultacijas nuotoliniu būdu. Dabar tai darome siekdami sumažinti užsikrėtimo tikimybę, tačiau ateityje tai itin teigiamai atsilieps nuošaliose vietose gyvenantiems asmenims, kuriems nebereikės keliauti šimtus mylių, kad būtų priimti pas vieną ar kitą medicinos specialistą.
Sveikesnis skaitmeninis gyvenimo būdas
Socialinių mokslų ir technologijų profesorė Sherry Turkle teigia, kad dabar mes pergalvosime, kokią bendruomenę savo skaitmeninėmis priemonėmis kursime. Pirmuosius įkvepiančius to pavyzdžius pamatėme jau pirmosiomis izoliacijos dienomis, kai smuiko virtuozas Yo-Yo Ma kasdien pradėjo internetu rengti gyvo garso koncertus, o Brodvėjaus diva Laura Benanti pakvietė muzikinius spektaklius ruošusius, tačiau jų surengti taip ir negalėjusius, moksleivius demonstruoti savo gebėjimus internete ir pažadėjo būtinai juos peržiūrėti.
Mokymosi kursai, jogos instrukcijos internetu, galimybės nemokamai klausyti operų, žiūrėti spektaklius, virtualiai vaikščioti po galerijas ir kitos galimybės – tai visai kitas gyvenimas nei pranykti ekrane žaidžiant videožaidimus. Žmonės ims užduoti sau klausimus: „Ką autentiško aš galiu pasiūlyti? Aš gyvenu gyvenimą, turiu savo istoriją. Ko reikia žmonėms?“ Tai pakeis jų elgesį internete.
Virtualios realybės galimybės
Mokslininkė Elizabeth Bradley teigia, kad virtuali realybė parodė, jog mes galime patirti geidžiamus potyrius netgi būdami vieni, izoliuoti, ir taip išlikti saugūs. Nemažai kam tai taps nauju atradimu.
SVEIKATOS APSAUGA/ MOKSLAS
Telemedicinos stiprėjimas
Pensilvanijos universiteto mokslininkas Ezekielis J.Emanuelis teigia, kad medicinos paslaugų nuotoliniu būdu privalumai bus pamatyti šios pandemijos metu, kai didžioji dalis medikų kovoja su koronavirusu. Žmonės pamatys tokios sistemos privalumus – videopokalbis leidžia nevykti pas medikus, nereikia laukti prie medikų kabinetų ir sutaupo medikų laiko, kurį galima skirti sunkesniems ligoniams.
Mokslo svarba vėl išaugs
YIMBY Law vykdomoji direktorė Sonja Trauss teigia, kad daugybę metų mokslo svarba krito. Tačiau dabar visuomenė kuo puikiausiai pamatys, koks svarbus yra mokslas: skirtingai nuo tabako žalos ar klimato kaitos, kuo abejojančiųjų visgi atsiranda, nepaisant mokslininkų pateikiamų įrodymų, koronaviruso pasekmes visi mato akivaizdžiai. S.Trauss teigia, kad bent jau artimiausius 35 metus galima tikėtis, kad pasitikėjimais specialistais sveikatos ir epidemijų srityje bus išaugęs.
PASAULIO EKONOMIKA
Masinio vartojimo sumažėjimas
Knygų „Pandemic: Tracking Contagions From Cholera to Ebola and Beyond“ ir „The Next Great Migration: The Beauty and Terror of Life on the Move“ autorė Sonia Shah sako, kad, geriausiu atveju visuomenė, patyrusi pandemijos traumą, priims masinio vartojimo sumažinimą kaip priimtiną kainą, kad panašios tragedijos nebepasikartotų ateityje. Galbūt žmonija pasiryš sumažinti industrinę veiklą, kad būtų išsaugota gamta ir sumažintas epidemijų plitimas iš gyvūnų į žmoniją.
Tačiau greičiausiai mes nepamatysime tokių tiesioginių transformacijų. Pasibaigus karantinui, diskusijų centre atsidus universalių bazinių pajamų, nedarbingumo išmokų klausimai, žmonės po priverstinės izoliacijos stengsis sugrąžinti bendruomeninį gyvenimą ir tiesioginius santykius su žmonėmis, gali būti pastebimas ir gimstamumo išaugimas.
Orientavimasis į vietinę rinką
Ekonomistė Dambisa Moyo teigia, kad koronaviruso pandemija privers korporacijas permąstyti globalaus ir vietinio tiekimo privalumus ir trūkumus. Perėjimas prie daugiau nacionalinės prekybos gali sumažinti priklausomybę nuo trūkinėjančios pasaulinės prekybos sistemos. Tiesa, neabejojama, kad tai padidins tiek korporacijų išlaidas, tiek padidins produktų kainas vartotojams.
Išaugs nelygybė
Harvardo universiteto profesorė Theda Skocpol teigia, kad ši krizė tik padidins atotrūkį tarp mažiau uždirbančiųjų ir turtingųjų. Turtingesnieji ir toliau galės gauti stabilias pajamas dirbdami iš namų (jų vaikai turi atskirus kambarius ir internetą, tad darbui ir kitai veiklai praktiškai netrukdo), maisto ir kiti reikalingi produktai jiems bus pristatomi tiesiai prie durų..
Tuo tarpu 80 procentų likusiųjų gyventojų dažnai negali sau leisti šios prabangos. Nemaža dalis šį sunkų laiką išgyvens ir gal ne itin nukentės, tačiau kiti susidurs su nedarbu, pajamų praradimu, daugės šeimų, kur tik vienas jos narys gaus pajamas. Be to, prastesnį išsilavinimą, mažesnes pajamas gaunantys žmonės turi ir mažiau galimybių dirbti iš namų, jiems didesnė koronaviruso grėsmė, jų vaikai turi mažiau galimybių gauti pamokas, užsiėmimus nuotoliniu būdu – tai iš dalies sąlygoja ir technologinė nelygybė (kompiuterių ir prieigos prie interneto trūkumas).
GYVENIMO BŪDAS
Malonumų troškulys
Pensilvanijos universiteto profesorė Mary Frances Berry sako, kad kai kurie pokyčiai jau matomi ir tik stiprės: pavyzdžiui, didesnis technologijų panaudojimas ten, kur tik įmanoma, didesnis mokslininkų dėmesys pandemijoms, jų numatymui ir kovai su jomis, daugiau paskaitų šia tema universitetuose.
Tačiau istorija rodo, kad gali būti ir radikaliai kitokių pokyčių. Po Pirmojo pasaulinio karo ir 1918-1919 metų ispaniškojo gripo pandemijos, amerikiečiai pasinėrė į laisvės ir pasilinksminimų atmosferą, prie kurios prisidėjo atsiradę automobiliai ir radijas. Pagal 19-ąją pataisą neseniai gavusios teisę balsuoti jaunos moterys trumpai kirposi plaukus, lankėsi Sausojo įstatymo laikais į pogrindį persikėlusiuose baruose ir šokio čarlstoną.Ekonomika sparčiai atsigavo ir 10 metų klestėjo, kol neracionalios investicijos pastūmėjo Ameriką ir visą pasaulį į Didžiąją depresiją. Sprendžiant pagal istorinį elgesį, gali būti, kad ir dabar žmonės reaguos taip pat: kartu su palengvėjimu, atsikvėpimu nuo streso ateis ir noras linksmintis, užsimiršti, ieškoti malonumų.
Daugiau gaminsimės maistą namie
Jeilio universiteto istorijos profesorius Paulas Freedmanas sako, kad pastaruoju metu žmonės įprato valgyti kavinėse, restoranuose, baruose, tačiau dabar, kai maitinimo įstaigos uždarytos, žmonės namuose ims gaminti patiekalus ir galbūt net pamils šį užsiėmimą. Net ir pasibaigus karantinui, Europoje ir JAV restoranų turėtų smarkiai sumažėti – bent jau kuriam laikui.
Parkų renesansas
Architektūros kritikė Alexandra Lange teigia, kad pandemijos metu parkai, kitos atviros erdvės įgauna naują prasmę ir vertę – daug kas mato galimybę pasivaikščioti ten bent jau kaip vizualų buvimą kartu. Didmiesčiuose tokią pasivaikščiojimų funkciją jau daug metų atliko didžiuliai prekybos centrai, tačiau dabar jie uždaryti, ir žmonės iš naujo atranda parkus, kurie tuo pat metu talpina būrius žmonių, tačiau leidžia išlaikyti reikiamą saugų atstumą.
Tikėtina, kad meilė parkams ir nemokamoms bei visiems visais metų laikais prieinamoms viešosioms miestų erdvėms nenuslūgs ir praėjus pandemijos grėsmei.
„Šiuo metu net pasigirsta visuomenės raginimų laikinai uždaryti Auksinių vartų tiltą San Fransiske, kad žmonės turėtų daugiau erdvės pasivaikščiojimams. O tai itin netikėtas prašymas iš su savo automobiliais regis suaugusių amerikiečių“, – pastebi Lange.
Pasikeis tai, kaip mes suprantame pokyčius
American Enterprise instituto atstovas Matthew Continetti sako, kad koronaviruso poveikis gali būti kur kas didesnis nei bet kurie anksčiau vykę pokyčiai, nors mes ir mėgstame kiekvieną didesnį įvykį tituluoti „paradigmos pokyčiu“.
Tai gali netgi sukrėsti laisvosios visuomenės pamatus. Mes jau pasakėme sudie lengvabūdiškam gyvenimo būdui, apsipirkinėjimo ir vartojimo kultui, nevaržomam judėjimui, valdžia (skirtingose vietose skirtingu intensyvumu) imasi priemonių, kurios prieš tai matytos tik karo metu. Mes jau suprantame, kad pokyčiai visuomenei, politikai, ekonomikai gali būti drastiškesni nei kad buvome įpratę anksčiau, ir kol pavojus išliks, mums reikės iš naujo permąstyti pačią pokyčių koncepciją.
Įpročių tironijos pabaiga
Knygos „Magic and Loss: The Internet as Art“ autorė Virginia Heffernan sako, kad žmonės paprastai nėra linkę radikaliai keisti savo kasdienės rutinos, įpročių. Tačiau pastaruoju metu išpopuliarėjo gyvenimo „optimizavimo“ iliuzija, stengiantis paversti net pačią paprasčiausią kasdienybę efektyvesne, produktyvesne ir svarbesne. Šiuos pokyčius propaguojantys ir pardavinėjantys guru garantavo, kad geriausias darbas, produktyvumas ir kūrybiškumas netgi liūdniausius gyvenimus gali paversti herojiškais.
Pasak autorės, labai tikėtina, kad koronaviruso akivaizdoje mūsų įpročius pakeis ne gyvenimo efektyvumo didinimo guru, o labiau Albert Camus „Maro“ filosofija: rašytojas šiame romane tikina, kad aklas užprogramuotų įpročių laikymasis buvo tikroji priežastis, kodėl miestelėnai per vėlai pastebėjo jų gretas retinantį marą.
Galbūt, teigia autorė, šie laikai privers mus įsiklausyti į save, išlaisvinti savo vaizduotę, elgtis nenuspėjamai, o ne taip, kaip buvome užsiprogramavę. Galbūt ši pandemija privers mus suprasti savo laikinumą Žemėje ir permąstyti buvimo čia prasmę.