LR Garbės konsulo JAV Dr. Jono Prunskio kalba, pasakyta 2020 m. vasario 16 d. Pasaulio Lietuvių Centre (Lemont, IL) vykusiame Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjime
Šiais metais švenčiame jau 102-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines, šia proga galime didžiuotis mūsų valstybės demokratinių tradicijų stiprėjimu, nemažais pasiekimais ekonomikos, mokslo, kultūros, sporto srityse. Tuo pačiu tikslinga žvilgterėti ir į mūsų, Amerikos lietuvių, veiklą bei rūpestį dėl savo Tėvynės likimo ir kartu pagalvoti, kaip galime prisidėti prie Lietuvos stiprinimo ir garsinimo pasaulyje.
Lietuvių išeivija yra sudėtinė Lietuvos istorijos dalis. Net ir palikę savo Tėvynę lietuviai dirbo ir dirba jos labui. Tai labai akivaizdžiai liudija vieninga kova už Lietuvos nepriklausomybę bei įvairi parama Lietuvai. Šiandien mūsų tėvynė yra laisva, tačiau savo darbais kiekvienas galime prisidėti prie jos stiprinimo. Mūsų mažai tautai tokia gausi emigracija buvo ir yra svarbi ne tik ekonomine, ne tik propagandine, bet ir kultūrine bei nacionaline prasme.
Mes, Amerikos lietuviai, turime palaikyti JAV veiksmus prieš Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ tiesimą.
JAV valdžios ir prezidento Donald Trump sankcijomis sustabdžius dujotiekio tiesimą, koncernas „Gazprom“ Vokietijoje patiria nuostolių. Vašingtonui gruodžio 20-ąją paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“ projektui, 93 proc. šio vamzdyno jūroje savo laivais nutiesusi Šveicarijos bendrovė „Allseas“ nedelsiant nutraukė darbus. Maskva, kol kas neturinti alternatyvos „Allseas“ laivams, skelbė, jog „Nord Stream 2“ bus baigtas tiesti iki 2020-ųjų pabaigos – maždaug metais vėliau, nei planuota.
Jau ne pirmą kartą Rusija bando perrašyti istoriją ir stengiasi pateikti savo versiją.
Tai kelia nerimą, tačiau Lietuva su savo sąjungininkais vykdo nuoseklią užsienio politika, kuri padės užkirsti kelią agresyvios šalies politikos stiprėjimui. Kaip žinome, 2019 metų pabaigoje Lenkija iškvietė Rusijos ambasadorių šalyje dėl V. Putino pareiškimų, neva Lenkija yra prisidėjusi pradedant Antrąjį pasaulinį karą. V. Putinas perspėjo užsienio valstybes nekaltinti Stalino valdomos SSRS dėl Antrojo pasaulinio karo.
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., kai nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Praėjus dviem savaitėms, rugsėjo 17 d., tuometinė Hitlerio sąjungininkė SSRS Lenkiją užpuolė iš Rytų. Nacistinė Vokietija ir SSRS pasidalijo Lenkiją pagal slaptame Molotovo-Ribentropo pakto protokole numatytas ribas. 1941 m. hitlerinė Vokietija be karo paskelbimo užpuolė SSRS. Rusijoje šiuo metu itin dažnai aptariama 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo nepuolimo sutarties reikšmė ir jos interpretacija. Kai kurie politikai Rusijoje taip pat propaguoja poziciją, kad Lietuva nebuvo okupuota sovietų. Turime visiems nuolat priminti, kad istorijos negalima perrašyti.
Amerikos lietuviai turėtų prisidėti prie pasipriešinimo Baltarusijoje statomai Astravo atominei elektrinei, kuri kelia grėsmę Lietuvos saugumui ir žmonių sveikatai.
Elektrinė yra labai arti Vilniaus, šalia teka Neris, ant kurios krantų be Vilniaus ir Kauno yra daugiau Lietuvos miestų. Jei įvyktų avarijos, kurių metu ištekėtų skystos radioaktyvios medžiagos, tai jos patektų į gruntinius ir Neries vandenis. Sprendimas statyti elektrinę būtent Astrave – neabejotinai su politine potekste. Šiais metais Baltarusijoje numatytas pirmojo Astravo atominės elektrinės reaktoriaus atidarymas. Kitąmet numatyta antrojo reaktoriaus eksploatacijos pradžia. Pagal Baltarusijos valdžios planus, iš viso Astravo atominę elektrinę turėtų sudaryti keturi reaktoriai. Tad nors tenka pripažinti, jog Lietuvos valdžia per pastarąjį dešimtmetį padarė lemtingą klaidą, nesiimdama visų įmanomų priemonių grėsmės prie pat Lietuvos sienos atsiradimui, būtina konstatuoti: vis dar turime galimybę apsisaugoti nuo didesnės žalos atsiradimo. Nors dalis Astravo AE jau pastatyta, projektas dar nėra baigtas – ryžtingas Lietuvos interesų gynimas ir vieninga Europos pozicija vis dar gali užkirsti kelią tolesnei atominės elektrinės plėtrai.
Lietuvoje yra įkurta visuomeninės organizacija ,,Sąjūdis prieš Astravo AE”, kuri siekia, jog:
1) Astravo AE elektros energija nepatektų į ES rinką,
2) Būtų sustabdyta tolesnė Astravo AE plėtra arba atominei elektrinei parinkta kita, saugi vieta,
3) Lietuva ir ES imtųsi visų diplomatinių ir politinių priemonių atominės elektrinės saugumui užtikrinti. Nepavyko pasiekti, kad Baltarusija nestatytų savo atominės elektrinės Astrave, tad dabar Lietuva turėtų padaryti viską, kad ši pavojingoje vietoje statoma jėgainė būtų kuo mažiau pavojnga Lietuvai ir jos žmonėms. Veikti dar ne vėlu: Astravo grėsmei vieningai tarkime NE.
Praeitų metų spalio mėn. Čikagoje vykusioje JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesijoje buvo priimtas toks nutarimas:
8) Dėl Astravo
Atsižvelgiant į Lietuvos Prezidento raginimą „siekti Europos Sąjungos lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat užtikrinti, kad nebūtų perkama jose pagaminta energija“, įpareigoja JAV LB raginti JAV lietuvius kreiptis į JAV Kongresą bei dabartinę administraciją dėl paramos šiai Lietuvos pozicijai.
Amerikos lietuviai turėtų palaikyti nuolatinį JAV karinių ir oro erdvės saugumo pajėgų buvimą Lietuvoje. siekiant didesnio ilgalaikio JAV karinio įsitraukimo Lietuvoje ir visame regione.
Šiuo metu atgrasymui ir pratyboms su Lietuvos kariais mūsų šalyje yra Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinės pajėgos – bataliono dydžio vienetas, kuriame yra per 500 JAV sausumos pajėgų karių. Į Lietuvą jie atvyko kaip JAV sausumos pajėgų operacijos „Atlanto ryžtas“dalis ir bus ten iki šio pavasario. Tuo JAV demonstruoja savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimą NATO sąjungininkams užtikrinant saugumą po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje. JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė Baltijos regiono saugumą užtikrinanti sąjungininkė, aktyviai dalyvaujanti įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse, stiprinant regiono saugumą ir stabilumą. NATO ir JAV karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje yra nepakeičiamas, ir tam užtikrinti turime dėti visas pastangas, visais lygmenimis.
Mes, užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, turime aktyviai dalyvauti Lietuvos rinkimuose ir tokiu būdu išreikšti savo pilietinę poziciją.
Šiais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose turėsime atskirą Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą steigti atskirą apygardą užsienio lietuviams priėmė po Pasaulio lietuvių bendruomenės prašymo atsižvelgusi į aktyvų dalyvavimą praėjusiuose prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.
Turime siekti, jog mūsų vaikai ir vaikaičiai kalbėtų, rašytų ir skaitytų lietuviškai.
Šiuo metu JAV veikia 44 lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi daugiau kaip 2000 mokinių ir dirba daugiau kaip 350 mokytojų bei padėjėjų, tačiau kiekvieno mūsų pareiga – kalbėtis su savo vaikais lietuviškai šeimoje, mokyti juos lietuviškų papročių, tradicijų, kuo daugiau pasakoti apie Lietuvą, jos pasiekimus ir pasididžiavimus. Tik tokiu būdu mums pavyks išsaugoti savo tapatybę.
Tad šiandien svarbu užtikrinti, kad dirbtume kartu su Lietuva, prisidėtumėme prie ekonomikos, demokratinių tradicijų stiprinimo mūsų šalyje, skiepytumėm savo vaikuose meilę Lietuvai. Stenkimės palaikyti ryšius, bendrauti su JAV Prezidentu D. Trump, senatoriais, Kongreso nariais, gubernatoriais, valdžios atstovais. Leiskime jiems žinoti, kad JAV lietuviai balsuoja šios šalies rinkimuose, atkreipkime JAV valdžios dėmesį į mūsų šalies pasiekimus, skatinkime juos remti Lietuvą. Mes dirbsime kartu.
LR Garbės konsulato Aspene (CO) pranešimas spaudai
