Ruduo, vis trumpėjančios dienos, rečiau pasirodantys saulės spinduliai, lietus ne vienam atneša liūdesį, blogą nuotaiką, vangumą. Daliai žmonių tokie jausmai būna trumpalaikiai, o kitus rudenį prislegia sezoninė depresija.
Kaip pasireiškia sezoninė depresija?
Depresija būna klasikinė ir sezoninė. Klasikinė žinoma nuo seno, o sezoninė depresija imta išsamiau tyrinėti XX a. pabaigoje. JAV 1984 m. buvo atlikti tyrimai ir paskelbti duomenys apie rudens–žiemos depresiją. Nors dažnai vartojamas rudeninės depresijos pavadinimas, jis nėra teisingas, nes iš tiesų yra dvi sezoninės depresijos: rudens–žiemos ir pavasario–vasaros.
Nemažai rudens–žiemos depresijos simptomų būdingi ir klasikinei depresijai: prislėgta nuotaika, jėgų, energijos praradimas, nebesidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą, didėja nepasitenkinimas savimi, mažėja seksualinis potraukis, atsiranda miego sutrikimų, nemalonių somatinių simptomų.
Nuo klasikinės ši depresija pirmiausia skiriasi tuo, kad ypač padidėja mieguistumas. Žmogus miega ilgai, bet vis vien jaučiasi neišsimiegojęs.
Sergant klasikine depresija atsiranda valgymo sutrikimų – anoreksija arba bulimija (valgoma arba per mažai, arba per daug). Rudens–žiemos depresija pasireiškia didžiuliu saldumynų poreikiu, todėl susirgus dažnai padidėja svoris. Sezoninę depresiją paprastai lydi dirglumas, susierzinimas, konfliktavimas su kitais žmonėmis.
Sergantieji klasikine depresija save viskuo kaltina, jaučiasi menki, jiems dažnokai kyla suicidinių (apie savižudybę) minčių. Rudens–žiemos depresijos kamuojami pacientai žudosi rečiau, bet dažniau įninka į įvairias priklausomybes: ima vartoti alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas.
Sezoninėmis depresijomis gali sirgti ir vaikai bei paaugliai, tačiau tai pastebėti nelengva: jiems dažnai pasireiškia užslėpti simptomai. Vaikai patys dažniausiai nesugeba įvardinti, kas jiems darosi.
Klasikinė depresija vaikams pasireiškia apetito praradimu, miego, somatiniais sutrikimais, elgesio problemomis, o susirgus rudens–žiemos depresija juos kamuoja nuolatinis nuovargis, dirglumas. Atsiranda elgesio sutrikimų, kurių anksčiau nebuvo. Jei vaikas nei iš šio, nei iš to pradėjo blogai elgtis, neklausyti, bėgti iš namų, blogai mokytis, galima įtarti sezoninę depresiją, todėl tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį ir kreiptis pagalbos į specialistus.
Priežastys
Sezoninė depresija kyla rudens ir žiemos mėnesiais, kai trumpėja dienos, sumažėja šviesos. Manoma, kad rudens–žiemos depresija atsiranda būtent dėl šviesos stygiaus. Žmogaus smegenyse pakinta cheminių medžiagų – serotonino ir melatonino, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra. Serotoninas gerina nuotaiką, didina aktyvumą, o melatoninas – priešingai, sukelia mieguistumą, apatiją.
Melatoninas gaminasi tamsiu paros metu. Rudenį, žiemą, kai dienos trumpos, daug tamsos, melatonino gaminasi daugiau. Kai sutrinka melatonino ir serotonino pusiausvyra organizme, susergama depresija.
Kaip kovoti?
Reikėtų tęsti tą veiklą, kuria užsiėmėte vasarą: sportuoti, eiti pasivaikščioti ir pan. Labai svarbu kuo daugiau būti gryname ore šviesiu paros metu, net jei ir saulės nematyti.
Namuose turi būti kuo daugiau šviesos. Ryški šviesa labai padeda apsiginti nuo depresijos. Kambarių sienos galėtų būti išdažytos šviesiomis spalvomis, pavyzdžiui, gelsva. Tai padėtų šiek tiek kompensuoti šviesos stygių.
Jei žmogus vis dėlto susirgo rudens–žiemos depresija, jį reikėtų gydyti šviesos terapija. Yra specialios šviesos terapijos lempos, kurias turi kiekvienas psichikos sveikatos centras. Jei jau nepakanka ir šviesos terapijos, pasivaikščiojimų gryname ore, gero patalpų apšvietimo, gydytojas paskiria medikamentinį gydymą. Šiais laikais yra didelis pasirinkimas naujos kartos antidepresantų, kurie sureguliuoja melatonino ir serotonino pusiausvyrą smegenyse.
Sergant depresija naudinga ir psichoterapinė pagalba. Teikiant psichoterapinę pagalbą, žmogus mokomas suvokti save ir savo būklę, performuoti įgūdžius, skatinti motyvaciją.
