Pasaulyje yra pakankamai problemų, kad bet kuris įstatymų leidėjas negalėtų naktį sudėti bluosto. Pastaruoju metu sukrėtimai drebino Kinijos ir viso pasaulio akcijų biržas, tuo pat metu didėjant nerimui dėl saugumo. Tai iškelia labai svarbius klausimus dėl globalinės ekonomikos ir saugumo situacijos. Šie metai gali tapti labai rizikingais, kupinais iššūkių ir grėsmių kovoje su skurdu.
2015-uosius užbaigėme su gera žinia: pirmą kartą istorijoje ekstremalų skurdą patiriančių žmonių procentas nukrito žemiau 10 proc. pasaulio populiacijos. Naujieji tūkstantmečio plėtros tikslai ir Paryžiaus klimato kaitos susitarimas suteikė vilties iškelti iš skurdo bedugnės likusius 700 mln. nepaprastai vargingai gyvenančių žmonių, tuo pat metu stimuliuojant klimatui palankų ekonominį augimą. Labai reta, kad tiek daug skirtingų vyriausybių, verslų, tarptautinių organizacijų ir pilietinių grupių susitartų dėl tokių ambicingų siekių ir pastatytų pasaulio gerbūvį prieš nacionalinius interesus. Dabar politikai turės savo žodžius paversti veiksmais. Ir atrodo, jog 2016-ieji gali tapti metais, kuriais išmintinga ir aktyvi lyderystė bus reikalinga kaip niekad anksčiau.
Visų pirma, globalinės ekonomikos atsigavimas išlieka silpnas. Nors Jungtinės Valstijos rodo jėgą, Europa ir Azija išlieka trapios. Dar labiau neramina kylančių ekonomikų ir besivystančių šalių – praėjusio dešimtmečio augimo variklių – patiriami sunkumai. Brazilija ir Rusija yra recesijoje, o Kinijos augimas lėtėja. Pasaulinė prekyba niekaip neatsigauna, o produktyvumo augimas išlieka silpnas.
Antra, dažno vartojimo prekių kainos greičiausiai ir toliau liks žemos. Naftos pasiūla yra per didelė ir paklausa artimiausiu metu jos nepasieks. Tai reiškia, kad eksportuotojų biudžetas ir toliau liks skylėtas. Žemos kainos yra naudingos importuotojams – jos gali atlaisvinti vietos smarkiai reikalingoms energetikos politikos reformoms, tokioms kaip žalingų subsidijų panaikinimas. Tačiau 30 proc. pasaulio skurstančiųjų gyvena naftą eksportuojančiose šalyse ir ekonominiai sunkumai tose šalyse lemia lėšų socialinei apsaugai apkarpymus.
Trečia, mes susidūrėme su stipriausiais El Niño reiškiniais nuo 10-ojo dešimtmečio pabaigos, dėl kurių daugiau nei 10 mln. žmonių rytų ir pietryčių Afrikoje, centrinėje Amerikoje ir Karibų regione patiria maisto trūkumą. Klimato kaita tuos reiškinius dar labiau sustiprins.
Ketvirta problema yra augantis konfliktų skaičius. 60 mln. žmonių – daugiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo – buvo prievarta išvaryti iš savo namų arba gyvena kaip pabėgėliai užsienyje. Konfliktai ir persekiojimai ir toliau kelia didžiules žmogiškąsias kančias bei ištrina bet kokius socialinius ryšius ištisose bendruomenėse.
Šios problemos nesunkiai kerta šalių sienas. Joms reikia globalaus, koordinuoto atsako. Geriausiu atveju, jos yra sudėtingas grėsmių ir iššūkių komplektas. Blogiausiu, jos gali sukelti ekonominį ir socialinį regresą, kuris labiausiai paveiks skurstančius ir pažeidžiamus žmonės. Mums būtina dėti visas globalines pastangas, kad išsaugotume tai, ką jau pasiekėme kovoje su skurdu. Tačiau to mes nepadarysime be geros lyderystės.
2017-aisiais, kai pažvelgsime į už mūsų likusius metus, prisiminsime tik tuos lyderius, kurie pradėjo plataus masto reformas, kad ekonomika stipriai atlaikytų nestabilumo vėjus; kurie įvedė tas fiskalines politikas, kurios apsaugojo skurstančiuosius ir mūsų resursus ir kurios padidino produktyvumą; ir kurie siekė sumažinti atskyrą ir galimą įtampą tarp visuomenės.
Turėdami labai ribotą laiką veikti, šie lyderiai dabar privalės priimti sudėtingus sprendimus. Jie turės kovoti su galingų interesų grupėmis. Jų populiarumas gali nukentėti, o jų veiksmų sėkmės galbūt nepajusime nei po kelių mėnesių, nei po metų. Jie privalės padėti žmonėms apsisaugoti nuo kurdo liūno. Jie privalės tai padaryti, nes tai yra moraliai teisinga ir ekonomiškai išmintinga.
2017-aisiais, kai pažvelgsime į už mūsų likusius metus, prisiminsime tik tuos lyderius, kurie pradėjo plataus masto reformas, kad ekonomika stipriai atlaikytų nestabilumo vėjus; kurie įvedė tas fiskalines politikas, kurios apsaugojo skurstančiuosius ir mūsų resursus ir kurios padidino produktyvumą; ir kurie siekė sumažinti atskyrą ir galimą įtampą tarp visuomenės.
Tačiau metams prasidėjus nuo neužtikrintos globalinės ekonomikos aplinkos, kaprizingų orų ir didėjančio nerimo dėl saugumo, labiausiai aš jaudinuosi dėl to, kad mes neturėsime pakankamai lyderių su politine valia ne tik išgyventi audrą, bet ir iškilti kaip laimėtojai kovoje prieš skurdą.
Sri Mulyani Indrawati, Pasaulio banko vykdomoji direktorė
