Prezidento Trumpo sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikriausiai šiek tiek padės naftos ir anglies pramonei. Tokiu būdu prezidentas taip pat išpildė vieną iš savo kampanijos pažadų. Tačiau ekonomikai ir energetikos ekspertai perspėja, jog laikui bėgant prieštaringai vertinamas sprendimas pasitraukti iš tarptautinio susitarimo, gali pakenkti šalies sugebėjimai pasipelnyti iš perėjimo prie atsinaujinančių išteklių industrijos.
Pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo stato į pavojų JAV sugebėjimą būti pasauline lydere naujų švarių technologijų vystyme bei šių technologijų pardavime kitoms pasaulio šalims.
„Didžiausia pasitraukimo grėsmė yra ta, jog tokiu būdu prarandama vieta prie derybų stalo. Jeigu negalėsime derėtis, nukentės tiek JAV eksportas, tiek mūsų pačių technologinė raida,“ – kalbėjo „GTM Research“ atstovas Shayle‘as Kannas.
Trumpo sprendimas prieštarauja netgi jo artimiausių patarėjų, tarp kurių yra ir prezidento dukra Ivanka, patarimams. Tai taip pat yra tarsi spjūvis į veidą visiems maldavusiems Trumpo nepalikti Paryžiaus susitarimo gretų. Tarp pastarųjų buvo „Exxon“ prezidentas Darrenas Woodsas, kuris asmeniškai prašė Trumpo neprarasti vietos prie derybų stalo, bei „Tesla“ prezidentas Elonas Muskas, kuris jau išpildė savo pažadą palikti prezidento ekonominę tarybą, jeigu Trumpas pasitrauks iš Paryžiaus klimato susitarimo.
„Klimato kaita yra realus procesas. Šis sprendimas nėra geras nei Amerikai, nei likusiam pasauliui,“ – „Twitter“ tinklalapyje rašė Muskas.
Kiti verslininkystės lyderiai taip pat neigiamai reaguoja į naujienas. Tarp pastarųjų yra „Salesforce“ įkūrėjas Marcas Benioffas bei „Microsoft“ generalinis prezidentas Satya Nadella.
Benioffas rašė, jog sprendimas jam sukėlė „didelį nerimą“ ir pabrėžė, jog jo kompanija ir toliau stengsis naudotis tik atsinaujinančių išteklių energija.
Nadella „Twitter“ paskyroje rašė, jog „klimato kaita yra neatidėliotina, viso pasaulio dėmesio reikalaujanti problema“ ir pridėjo nuorodą į „Microsoft“ prezidento Brado Smitho tinklaraštį, kuriame minimos keletą savaičių trukusios pastangos įtikinti Baltuosius rūmus nepasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.
Pranešdamas apie savo sprendimą Trumpas minėjo, jog yra atviras kitiems tarptautiniams susitarimams, kurie bus sąžiningesni Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
„Mes traukiamės, tačiau pradėsime derėtis ir aiškinsimės ar galime sudaryti sandorį, kuris bus sąžiningas. Jeigu pavyks – bus šaunu,“ – kalbėjo Trumpas.
Kannas tikina, jog didelio ir staigaus poveikio švarios energijos judėjimui JAV prezidento sprendimas nesukels. Jis teigia, jog amerikiečiai balsuoja savo pinigine, o tai reiškia, jog švarios energijos sprendimai, kurie gali sumažinti mėnesines išlaidas, ir toliau bus remiami.
„Iš ekonominės pusės švarios technologijos augimas Jungtinėse Valstijose yra nesustabdomas, dalinai dėl tokių kompanijų paramos. Ši technologija ir toliau augs, nes tai bus pigiausia energija,“ – kalbėjo Kannas.
„Oxford Economics“ ekonomikas Gregory‘is Daco tikina, jog trumpalaikiai pasitraukimo iš susitarimo padariniai sumažins galimą anglies emisijų mokesčių poveikį gamtinių dujų ir elektros kainoms. „Moody‘s Analytics“ vyriausiasis ekonomikas Markas Zandi pridėjo, jog sprendimas sulėtins darbo vietų mažėjimą iškastinio kuro industrijoje bei darbo vietų augimą atsinaujinančių išteklių industrijoje. Jis taip pat paminėjo, jog darbo vietų anglies industrijoje mažėjimas priklauso ir nuo to, jog gamtinės dujos tapo daug pigesniu ir švaresniu energijos šaltiniu. Atsinaujinančių šaltinių industrijos darbo vietų skaičius taip pat žymiai paaugo, iš dalies dėl valstybinių įgaliojimų bei mažesnių kainų. Zandi teigia, jog trumpalaikiai sprendimo padariniai sukurs vos keletą tūkstančių vietų.
„Kodėl siekiama padėti anglies industrijai, mažinant investicijas į ateities energijos technologijas? Tai beprotiška,“ – kalbėjo „Sense“ prezidentas Mike‘as Phillipsas.
Darbo vietų skaičius atsinaujinančių išteklių industrijoje yra žymiai didesnis nei anglies, kuri rinkiminės kampanijos laikotarpiu buvo tarsi apsėdusi Trumpą. Energetikos departamentas sausio mėnesį pranešė, jog anglies industrijoje dirba apie 160 tūkstančių žmonių, tačiau jos darbo vietų skaičius nuolatos mažėja. Tuo metu darbo vietų skaičius energinio efektyvumo (2,2 milijonai darbo vietų), gamtinių dujų (400 tūkstančių darbo vietų), saulės (374 tūkstančiai darbo vietų) bei vėjo (102 tūkstančiai darbo vietų) energijos industrijoje sparčiai auga.
Nepaisant vietinio darbo vietų skaičiaus problemų, ekonomikas Zandi teigia, jog dėl Trumpo sprendimo smarkiai mažėja tikimybė, jog JAV galės lyderiauti švarios energijos inovacijose. Tai šaliai gali kainuoti šimtus tūkstančių naujų darbo vietų per kelis ateinančius dešimtmečius.
„Mes tikrai nebūsime pirmi,“ – kalbėjo Zandi.
Jis taip pat perspėjo apie kitus klimato kaitos padarinius, kurie gali turėti didelį ekonominį poveikį šaliai: stipresnius uraganus, potvynius ir kitus katastrofinius įvykius, kurie sunaikina namus, įmones ir per ateinančius dešimtmečius gali kainuoti šimtus milijardų dolerių. Daco tikina, jog pasitraukimas iš susitarimo atspindi pavojingai izoliacionistišką poziciją laikotarpiu, kai visa planeta jaučiasi tarsi tarpusavyje susijusi ekosistema.
„Taip tiesiog išrėkiama, jog: „Nenoriu turėti reikalų su likusiu pasauliu!“ – teigė Daco.
