Mes kalbame apie Kuko apygardos valdybos prezidentę Toni Preckwinkle, kuri, visuomenės apklausų duomenimis, yra kur kas populiaresnė nei meras Rahmas Emanuelis, tačiau tikina, kad ji neketina mesti jam iššūkio 2015 metų mero rinkimuose.
Kadangi jam nereikia demonstruoti, kuo jis skiriasi nuo savo kur kas populiaresnės kolegės, Emanuelis yra laisvas sekti jos pavyzdžiu ir spręsti savo prasto įvaizdžio problemas. O tai jo politiniams patarėjams yra geriausia padaryti užduodant klausimą: ką darytų Toni?
Antradienį Emanuelis padarė kaip tik tai, ką padarytų (ir jau yra padariusi) Preckwinkle ir paprašė valstijos įstatymų leidėjų sušvelninti bausmes už žemo lygio nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagomis.
Merui šioji iniciatyva nėra visiška naujiena. Jis jau anksčiau yra padėjęs įgyvendinti (iš dalies raginamas Preckwinkle) miesto nutarimą, leidžiantį policijos pareigūnams ne areštuoti asmenis, pagautus su nedideliu marihuanos kiekiu, o išrašyti jiems baudą.
Tačiau Emanuelis akivaizdžiai žengė žingsnį iš jam įprastos „įstatymo ir tvarkos“ komforto zonos išreikšdamas pritarimą siūlymui sumažinti bet kokių draudžiamų narkotinių medžiagų (iki 1 gramo) laikymą nuo sunkaus nusikaltimo iki baudžiamojo nusižengimo.
Tai būtų taikoma ir taip vadinamiesiems „sunkiems“ narkotikams, tokiems kaip heroinas ir kokainas, kas daugumos teisėsaugininkų grupių vis dar yra laikoma nepriimtinu dalyku, nepaisant to, kad net konservatyvesnės už Ilinojų valstijos jau juda ta linkme, kad nereikia narkotikų vartotojų laikyti sunkiais nusikaltėliais.
Konservatyvesni Ilinojaus jungtinio kriminalinio teisingumo reformų komiteto (IJCJRC) nariai per aštriai į mero pasiūlymą nesureagavo. Tačiau mažiausiai vienas įstatymų leidėjas, valstijos kongresmenas Kenas Dunkinas, pažymėjo, kad jam nepriimtina naujoji švelnesnė mero versija ir aktyviai apsvaidė Emanuelį klausimais.
Dunkinas, Ilinojaus juodaodžių įstatymų leidėjų grupės pirmininkas ir labai dažnas Čikagos mokytojų sąjungos šalininkas Springfildo reikaluose, priminė susirinkusiems, kad komitetas buvo įsteigtas kaip atsakas į mero sukeltą kontroversiją, kai šis reikalavo privalomos minimalios laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimus, kaip nors susietus su ginklais.
Vakarinės dalies demokratas, kuris kartais būna teisių į ginklus propaguotojų šalininkas, buvo tarp daugelio valstijos įstatymų leidėjų, kurie griežtai pasisakė prieš Emanuelio ginklų iniciatyvą. Šis klausimas net suvienijo paprastai priešingose barikadų pusėse atsiduriančius teisių į ginklus aktyvistus bei afroamerikiečius ir baltaodžius progresyvistus įstatymų leidėjus, kurie mano, kad minimali laisvės atėmimo bausmė būtų neefektyvi ir diskriminacinė.
„Tai neveikia“, - tiesiai šviesiai rėžė Emanueliui Dunkinas prieš pradėdamas klausinėti mero apie tai, kodėl jo administracija nedidina policijos pajėgų, o pasikliauna viršvalandžiais ir išreikšdamas abejones miesto nusikalstamumo statistikos teisingumu.
Ši klausimų ir atsakymų sesija buvo ypatinga tuo, kad paprastai su meru taip miesto taryboje niekas nesielgia, nes visi prisimena, kam iš tiesų priklauso galia.
Emanuelis vengė tiesiai atsakyti, ar jo parama narkotikų iniciatyvai buvo mainais už įstatymų leidėjų paramą jo griežtesniam požiūriui į ginklus, tačiau pabrėžė, kad stengiasi atrasti visapusiškesnį ir „holistiškesnį“ požiūrį į įstatymų leidybą.
Demokratas senatorius Kwame Raoulis bandė paaiškinti žurnalistams, kad galima drauge norėti griežtesnių bausmių už narkotikų laikymą ir platinimą, tačiau vis tiek priešintis mero siūlymams dėl minimalios bausmės, kuri palieka mažai vietos prisitaikymui prie kiekvieno individualaus atvejo. Neaišku, ar jam pavyko tuo įtikinti patį Emanuelį.
Norėdami pabandyti nuspėti, kokia kryptimi toliau keliaus Emanuelis su šia savo įvaizdžio reabilitacijos kampanija, mes galime tiesiog atidžiau pastudijuoti Preckwinkle poziciją įvairiais klausimais. Kita vertus, kuris pilietis taip dabar iš karto galėtų atsakyti, kokia yra Preckwinkle pozicija Mokesčių prieaugio finansavimo (TIF) programos, pensijų krizės ar nuosavybės mokesčių klausimais? Ką darytų Toni?
Menkas visuomenės informuotumas šiais klausimas gali padėti paaiškinti, kodėl ji yra populiaresnė už Emanuelį (net neabejojame, kad jo stovykloje yra žiūrima į visuomenės apklausas ir seniai laužomos galvos, kodėl gi taip yra).
Ar Emanueliui gali pasisekti tapti patrauklesniu rinkėjams, darant save panašesniu į Preckwinkle? Galbūt, tačiau tik tuo atveju, jei ji nepersigalvos dėl dalyvavimo mero rinkimuose po jos pačios perrinkimo lapkritį. Niekas nežino, kad Toni būtų geriau už Toni.
