Turkija, Rusija, o dabar – Lietuva. Tokie šią vasarą Kšyštofo Lavrinovičiaus atostogų maršrutai. Karjerą Lietuvos rinktinėje baigęs 35-erių 209 cm ūgio krepšininkas gavo labai svarbaus poilsio nuo krepšinio. Perkrovęs baterijas K.Lavrinovičius nekantrauja pradėti kitą sezoną, kurį Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas pradės pasikeitęs ir ambicingas.
„Pailsėjau labai gerai. Net pavargau, – juokavo Kšyštofas. – Ne, viskas gerai. Geležinės mašinos lūžta, o čia – žmogus. Ir dar ne jaunas. Poilsis dabar man į naudą.“
Kitą sezoną K.Lavrinovičius ruošiasi tapti rimtu pagalbininku „Lietuvos ryto“ priekinei linijai, kurią papildė Artūras Gudaitis. Jis pasiruošęs daryti viską, ko reikės treneriui – ar tai reikštų aikštėje praleistas dvi, ar 20 minučių.
Naujojo sezono K.Lavrinovičius laukia stebėdamas Lietuvos rinktinės pasiruošimą Europos čempionatui.
– Kšyštofai, kokį įspūdį palieka Lietuvos rinktinės žaidimas? – LKL.lt paklausė K.Lavrinovičiaus.
– Labai džiaugiuosi. Įspūdis – labai geras. Aišku, tai tik pirmosios rungtynės ir treneris dar daug eksperimentuoja. Bet matosi, kad vyrai kovingi, turi daug noro, yra draugiški. Aš dabar nežiūriu, laimėjome ar pralaimėjome. Stebiu, kaip krepšininkai bendrauja aikštelėje, kaip jie supranta vienas kitą. Svarbiausia, kad vyrai susiklijuotų. Bus tų pergalių. Dabar jos kol kas nieko nereiškia. Jei kiekvienas darys savo darbą, bus pagarba vienas kitam, tai viskas bus gerai.
– Lietuvos rinktinės aukštaūgis Artūras Gudaitis atvykdamas į „Lietuvos rytą“ minėjo, kad norėtų žaisti ir sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Ar matote jį šalia „centro“?
– Aišku, bus nelengva. Daug kas priklausys nuo jo noro ir trenerių požiūrio. Per vieną ar dvi treniruotes savęs nepakeisi. Bet pažįstu jį kaip vaikiną – žaidžiau su juo „Žalgiryje“, rinktinėje. Jis turi talento žaisti sunkiuoju kraštu. Tikrai galėtų žaisti. Tik toje pozicijoje jam dar reikia įgyti patirties. Bet reikiamus bruožus jis turi.
– Jei Gudaitis „Lietuvos ryte“ žais sunkiuoju krašto puolėju, keisti tiek jį, tiek vidurio puolėją Antaną Kavaliauską didelių problemų nekiltų?
– Visą karjerą žaidžiau abiejose pozicijose, todėl tai man nebūtų naujiena. Nereikėtų persiorientuoti nei psichologiškai, nei fiziškai.
– Kokį vaidmenį Marcelo Nicola jums mato kitą sezoną „Lietuvos ryte?
– Buvome susitikę po sezono. Jis mane mato kaip pagalbininką, ne pagrindinį žaidėją. Turime daug galingų „centrų“ – Antaną, Artūrą, o ir mano amžius toks, kad negalėsiu žaisti po 30 minučių. Padėsiu tiek, kiek reikės. Reikės, žaisiu 2, reikės – 15 ar 20 minučių. Čia jau viskas bus trenerio rankose.
– Kokį įspūdį paliko „Lietuvos ryto“ komplektacija?
– Surinkta gana pajėgi komanda. Atvažiavo jaunų žaidėjų, kurie pridės energijos. Suderinsime jaunystę ir patirtį. Viskas priklausys nuo to, kaip susižaisime, kaip kam bus su sveikata ir t.t. Bet šiaip, įspūdis neblogas.
– Gerokai sumažėjo legionierių skaičius. Komandos lietuviškumas taps privalumu?
– Be abejo. Jau geriau nusipirkti gerą lietuvį nei vieną ar du amerikiečius. Gal „Lietuvos rytas“ praėjusį sezoną nusivylė legionieriais, gal čia ir trenerio pageidavimas. Čia jau klausimas vadovams. Aišku, nieko nesakau, gerai gali žaisti ir amerikietis, suprasti komandinį krepšinį. Bet čia jau reikia imti tokį, kuris su patirtimi. Pirkdamas žaidėją tiesiai iš NCAA negali žinoti, ar jis pritaps prie komandos.
