Šalies bendrojo plano papildymas jūrine dalimi – labai svarbus teritorijų planavimo žingsnis. Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas teigė, kad šio plano rengimo tikslas – sureguliuoti visą jūroje vykdomą veiklą bei suderinti aplinkosaugininkų, visuomenės ir investuotojų interesus. Svarbu, kad veikti galėtų visi, bet vieni kitiems netrukdytų, tikino M.Narmontas.
Baltijos regionas – lyderis
M.Narmontas pasakojo, kad šiuo metu Lietuvos bendrasis planas apima šalies žemyninę teritoriją, jūrinės teritorijos sprendinių jame kol kas nėra. „Jūroje veikla vyksta nereglamentuotai – nėra nustatyta, pavyzdžiui, kuri zona ar teritorija yra kuriai nors veiklai prioritetinė. Būtent todėl prieš dvejus metus nusprendėme, kad reikia sureguliuoti jūrinę veiklą ir pradėjome ruošti projektus Lietuvos bendrojo plano papildymui jūrine dalimi“, – kalbėjo Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius.
M.Narmontas teigė, kad Baltijos regiono, tuo tarpu ir Lietuvos, iniciatyva rengti jūrinių teritorijų planą atkreipė ir Europos Komisijos dėmesį – nutarta, kad tokius planus turi pasirengti visos žemyno jūrinės šalys: „Europos Komisija taip pat nusprendė, kad būtina reglamentuoti jūrinę šalių veiklą. Tam buvo priimta ir Jūrinio planavimo direktyva, kurios pagrindas, galima sakyti, ir buvo tai, ką darėme mes – Baltijos jūros regionas. Turiu minty, Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Skandinavijos šalys. Šios valstybės jūrinio planavimo srityje iš tiesų yra labai pažengusios, būtent tai matydama Europos Komisija ir nusprendė, kad tokia kryptimi ir reikėtų judėti.“
Tikslas – sureguliuoti visas veiklas
„Lietuviai kartais galvoja, kad jūra skirta tik rekreaciniams tikslams – maudytis, – juokavo M.Narmontas, – bet turime prisiminti, kad Lietuva yra jūrinė valstybė ir jūroje vykdoma daugybė veiklų. Žvejyba, laivyba, karinės pratybos, grunto šalinimas, energetika, teritorijų apsauga – visa tai turi būti suderinta.“ Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pabrėžė, kad šalies plano papildymo jūrine dalimi tikslas ir yra sukoordinuoti jūroje vykdomas veiklas.
M.Narmontas teigė, kad reikia suprasti, jog jūros gyvenimas toks pat intensyvus, kaip ir sausumos: „Natūralu, jog sausumoje turime rekreacijai, darbui, inžinerijai ir t.t. numatytas zonas, toks pats principas turi būti taikomas ir jūrinei teritorijai.“
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pridūrė, kad svarbu apgalvoti ir tai, kad jūrinės veiklos netrukdytų viena kitai: „Pavyzdžiui, norime steigti saugomą teritoriją, o kariai ten vykdo pratybas, ir būtent tada, kai paukštis, kurį norime apsaugoti, peri. Turime galvoti ir apie aplinkosauginius, ir apie krašto apsaugos interesus. Nenorime trukdyti nei tam, nei anam, taigi paprasčiausiai turime tai suderinti“, – kalbėjo M.Narmontas.
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius teigė, kad būtina ne tik atskirti minėtas veiklas, kad jos netrukdytų viena kitai, bet ir surasti joms tinkamiausią teritoriją ar zoną. „Turime įvertinti, kur kuriai veiklai vykdyti yra geriausia vieta. Pavyzdžiui, jei statysime vėjo jėgaines neatsižvelgdami į krašto apsaugos tikslus, trukdysime kariams saugoti mūsų teritoriją ir pan. Taigi – viską būtina labai gerai suplanuoti“, – teigė M.Narmontas.
Naudinga visiems
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius neabejojo, kad bendrojo šalies plano papildymas jūrine dalimi naudingas ne vienai interesų grupei: „Planuojame jūrinę veiklą atsižvelgdami į visus interesus ir sąlygas – ir aplinkosaugos, ir rekreacijos, ir energetikos, ir krašto apsaugos kt.“
„Valstybei, visų pirma, tai naudinga tuo, kad padės efektyviau išnaudoti savo išteklius, teritoriją, padėtį. Antra, tai labai svarbu aplinkosauginiu požiūriu – sudėlioti viską taip, kad veiklos viena su kita nesikirstų. Kad būtų ir saugoma gamta, ir vykdomi visos reikalingos veiklos“, – kalbėjo M.Narmontas.
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pridūrė, kad jūrinis planas atvers daugiau galimybių ir investuotojams: „Tai palengvina planavimą investuotojams, nes šalis yra aiškiai numačiusi sąlygas ir vietas, kuriose galimas investavimas. Pavyzdžiui, kad ir vėjo jėgainės. Planas nustato, kur jų statybai yra prioritetinės zonos, kur galima statyti, o kur ne.“
M.Narmontas vylėsi, kad Lietuva jūriniu planu galės pasigirti jau greitai: „Planas yra parengtas dar pavasarį, bet kitos ministerijos turi savų interesų jūrinėje teritorijoje, todėl dabar dar yra derinamos detalės su jomis. Artimiausiu metu planas bus teikiamas Vyriausybei, po ko – tikiuosi, ir Seimui. Jei šis patvirtins, Lietuva bus viena pirmųjų valstybių, papildžiusių savo bendrąjį planą jūrine dalimi.“
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad racionalus teritorijų planavimas labai svarbus gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugai. Sklandus teritorijų vystymas užtikrina darnią ir racionalią teritorijų plėtrą, padeda išsaugoti kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.
Parengta bendradarbiaujant su LR aplinkos ministerija
