Lėktuvą jūroje praradęs 62 metų Jurgis Kairys, nors nebuvo lėktuvo apdraudęs, iš tiesų yra tarsi gimęs skraidyti, nes jo šuolis su parašiutu į vandenį ir dramatiškas išsigelbėjimas labiau primena nuotykį, jei palygintume šios istorijos baigtį su kitų orlaivių avarijų padariniais. Po pastarosios J.Kairio patirtos avarijos 15min.lt primena kur kas liūdniau pasibaigusias lėktuvų katastrofas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį.
„Nelaimės visada tyko... Reikia su liūdesiu konstatuoti, kad čia neišvengiamybė. Yra, buvo ir bus. Tik tiek, kad kuo rečiau visa tai įvyktų – tai visų mūsų tikslas,“ – taip pranašiškai interviu praėjusį pavasarį kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.
Diskusijos apie aviacijos saugumą buvo itin karšta tema, nes Velykas aptemdė nelaimė, kai Trakų rajone sudužus privačiam dviviečiam lėktuvui živo Vilniaus bandų direktorius su mažamečiu sūnumi.
Žvelgiant tiek į šios, tiek į kitų Lietuvos lėktuvų katastrofų padarinius akivaizdu, kad trečiadienį Jurgio Kairio pakeliui į Graikiją virš Egėjo jūros patirta avarija yra tikras nuotykis, palyginti su kitų tokio pobūdžio nelaimių padariniais. Mat neretai už technikos ir pilotų klaidas danguje tenka sumokėti didžiausią kainą – gyvybę.
Beje, pačiam J.Kairiui 2007 metais Utenoje teko nusileisti avariniu būdu. Liepos 28 d., šeštadienio pavakarę, po žirgų lenktynių Utenos hipodrome J.Kairys atliko akrobatinio skraidymo programą.
Vienas geriausių pasaulio akrobatinio skraidymo meistrų netikėtai pajuto, kad pradėjo gesti lėktuvo „Jak-52“ variklis.
J.Kairys avariniu būdu leidosi į pievą Utenos pakraštyje netoli Vestuvių kalno. Per avarinį nusileidimą buvo aplaužytas „Jak-52” propeleris, apgadintas orlaivio korpusas.
Pilotas netrukus buvo išvežtas į ligoninę pasitikrinti sveikatos, tačiau medikai patvirtino, kad jokių rimtesnių sužalojimų J.Kairys nepatyrė.
Beje, trečiadienį netrukus po avarijos ir išsigelbėjimo paklaustas, ar tai buvo ekstremaliausia, ką teko patirti per visą gyvenimą, J.Kairys nebuvo linkęs pasakoti apie pavojingiausius karjeros nutikimus: „Visko buvo, bet gal geriau nepasakosiu, nes paskui sapnuosis jums!“
Po naujosios J.Kairio patirtos avarijos primename kur kas liūdniau pasibaigusias lėktuvų katastrofas Lietuvoje 2004-2014 metais.
2014 m. balandžio 20 d. apie 6 val., Trakų r., Madžiūnų kaimo ribose, rastas nukritęs dvivietis lėktuvas „VL-3“, jame rasti ir piloto, ir jo sūnaus kūnai.
Išvakarėse, balandžio 19 d. apie 20 val. buvo gautas pranešimas, kad į Trakų rajono Paežerėlio kaime esantį Paluknio aerodromą turėjo sugrįžti dvivietis lėktuvas „VL-3“, kurį pilotavo 45 metų Dalius Aleksandravičius. Kartu su kompanijos „Vilniaus baldai“ generaliniu direktoriumi skrido 2003 m. gimęs jo sūnus.
Iškart įtariant, kad galėjo įvykti ultralengvojo lėktuvo aviakatastrofa, tą patį vakarą pradėtos intensyvios „VL-3“ ir juo skridusios poros paieškos.
Sudužusį lėktuvą pelkėtoje vietoje, pamiškėje netoli Luknos upės, sekmadienį švintant aptiko antžeminės paieškos dalyviai. Į nelaimės vietą atvykęs greitosios pagalbos ekipažas žmonėms niekuo padėti nebegalėjo – tėvas su sūnumi buvo žuvę.
2013 m. gegužės 3 d., penktadienio vakarą, Trakų rajone, Paluknio kaime, nukrito motorinė skraidyklė ir žuvo 55 metų Rimantas Dudas – buvęs VSAT Aviacijos rinktinės Orlaivių priežiūros skyriaus vadovas. Mėnesį iki žūties jis paliko pasieniečių tarnybą ir išėjo į pensiją.
R.Dudo motoskraidyklė nukrito Paluknio aerodromo pakilimo-nusileidimo tako viduryje, pievoje. Kaip pareigūnams aiškino aerodromo darbuotojai, motoskraidyklė trenkėsi į žemę, pakilo ir nusileido už kelių metrų.
2009 m. rugpjūčio 25 d. prie Kauno nukrito nedidelis lėktuvas, vienas žmogus žuvo. Nelaimė įvyko antradienio pavakare, apie 18.40 val. maždaug už 5 km nuo Aleksoto aerodromo.
Italų gamybos ultralengvas vienmotoris sportinis „Sky Arrow 650 TCN“ lėktuvas, kuriuo skrido Kauno aeroklubo lakūnas Leonas Sakalauskas ir kaunietis Gintautas Mozginis, po smūgio į žemę visiškai sudegė.
Abu žmonės nuo smūgio buvo išmesti į lauką. L.Sakalauskas buvo nebegyvas, o jo keleivis neprarado sąmonės, kalbėjo, net jo akiniai nebuvo sudužę. Liudininkai teigė, kad prieš įsirėždamas į žemę lėktuvas bandė apsisukti. Vos už kilometro yra Aleksoto aerodromo nusileidimo takas.
Svarstyta, kad lėktuvas bandė leistis į lauką, nes jam galėjo iškilti techninių problemų. Dar lėktuvui skrendant ore matėsi iš jo besiveržiantys dūmų kamuoliai. L.Sakalauskas tarsi bandė atlikti avarinį nusileidimą, tačiau jis baigėsi smūgiu į žemę.
2009 m. rugpjūčio 9 d., šeštadienio vakarą, Kretingos rajone, Dauginčių kaime, žuvo eksperimentiniu lėktuvu LY-XKD skridęs Gintaras Stepenius. Netoli Kartenos aerodromo orlaivis užkliuvo už elektros laidų ir rėžėsi į žemę.
Skrendant virš plento Palanga–Šiauliai žemame aukštyje, prieš saulę pilotas nepastebėjo skersai kelio einančių elektros laidų, į kuriuos atsitrenkė ir nukrito.
Lėktuvas skrido labai žemai, neleistinai žemai, prieš saulę. Matyt, pilotą apakino saulė ir jis nepamatė elektros laidų. Kartu su žuvusiu pilotu G.Stepeniumi (gim. 1971 m.) skridęs Aleksandras Gudkovas (gim. 1972 m.) pateko į Klaipėdos ligoninę, tačiau vėliau užgeso ir jo gyvybė.
2009 m. liepos 18 d., šeštadienį, milijonieriaus picerijų tinklo „Čili“ savininko Lino Tado Karoso prabangus keturvietis lėktuvas „Cirrus SR22“ nesėkmingai nusileido oro uoste Kuršių nerijoje. Žiniasklaida skelbė, kad T.Karosas neturėjo licencijos skraidyti šiuo lėktuvu. Be to, mėginta nutūpti Nidos oro uoste, kuriuo naudotis yra uždrausta. Nidos policijos duomenimis, lėktuvą pilotavo ne pats verslininkas, o 37 metų J.M.
Vėliau paskelbta, kad tai prodiuseris Justinas Milušauskas. Leisdamasis lėktuvas propeleriu bakstelėjo į žemę ir buvo apgadintas. Liudininkai Nidos oro uosto pakilimo tako pakraštyje matė lėktuvą su nulaužtais trimis ratais ir sulankstytomis sraigto mentėmis. Žmonės nesusižalojo. Avarija galėjo įvykti neišsiskleidus lėktuvo antsparniams.
2008 m. rugsėjo 6 d., šeštadienio rytą Kėdainiuose, Daukšių aerodrome sudužus lėktuvui žuvo jį pilotavęs „Linavos“ atstovybės Maskvoje vadovas Rimantas Budrevičius (gim. 1966 m.). R.Budrevičius buvo Alytaus aeroklubo narys. Lemtingą dieną pilotas skrido ultralengvuoju sportiniu mėgėjišku vienviečiu lėktuvu „X 32 Bekas“.
Nelaimė įvyko Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos organizuojamo kasmetinio uždaro renginio metu. R.Budrevičius pasirinko patirties ir pasiruošimo reikalaujančią pilotažo figūrą, tačiau vos ją pradėjęs lėktuvas nukrito ir užsidegė.
Teigiama, kad tai buvo piloto klaida, nes figūra buvo pradėta labai žemai.
2008 m. birželio 18-osios vakarą sportinio lėktuvo avarija įvyko Panevėžio rajone esančiame privačiame Rojūnų aerodrome. Tąkart sudužo Ispanijos oro akrobatikos meistro pilotuojamas vienmotoris lėktuvas „Su-29“.
Kanados pilietis Benas Vernė Heiderichas, gimęs 1936 metais, žuvo, o 1960 metais gimęs lėktuvo pilotas Ispanijos pilietis Pedro Tellerikitas buvo sužeistas.
Tuo metu aerodrome buvo ruošiamasi tarptautinėms V.Lapėno taurės akrobatinio skraidymo varžyboms.
2008 m. sausio 14 d. Panevėžio rajone, netoli Rojūnų aerodromo, per aviakastrofą žuvo buvęs Seimo narys, 1989 metų Europos akrobatinio skraidymo čempionas, lakūnas Vytautas Lapėnas. 50-metį šventęs vyras ta proga įsigijo Ispanijoje pagamintą lengvąjį sraigtasparnį – autožyrą, kuris pasiglemžė jo gyvybę.
V.Lapėnas buvo patyręs lakūnas, jis treniravo Ispanijos nacionalinę akrobatinio skraidymo komandą.
Specialistai nustatė, kad V.Lapėno lėktuvas nukrito dėl paties piloto kaltės. Sraigtasparnis buvo įvestas į labai gilų posūkį, kuriame prarado nešančiojo sraigto greitį, neteko keliamosios jėgos ir nukrito. Malūnsparnis toks aparatas, kad jo reakcija, aerodinamika kitokia, lyginant su lėktuvais. V.Lapėnui pritrūko patirties skraidant ne lėktuvu, bet sraigtasparnio ir lėktuvo hibridu, tokiu aparatu jis tik mokėsi skraidyti.
2006 m. spalio 21 d., apie 16 val. Prienų rajone, Pociūnuose, nukritus nedideliam lėktuvui žuvo kelių komercinių radijo stočių savininkas Hubertas Grušnys. Verslininkas, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos stočių asociacijos viceprezidentas H.Grušnys skrido nuosavu, Austrijoje pagamintu dvimotoriu „Diamond DA42 LY-BHG“.
H.Grušnys (gim. 1961 m.) prašė aerodromo leidimo tūpti. Leidimas buvo duotas, tačiau pilotas buvo perspėtas, jog nusileidimo kryptimi veikia sklandytuvo išvilkimo mechanizmas, į orą buvo išsviedžiamas sklandytuvas.
Pagrindinė nelaimės priežastis – per mažas intervalas tarp šių dviejų orlaivių. Gavęs leidimą tūpti, H.Grušnys leidosi, tačiau maždaug 50-60 metrų aukštyje kliudė krentantį sklandytuvo trosą, jau vyniojamą atgal į mechanizmą. Trosas nurėžė lėktuvo sparną, todėl nebevaldomas lėktuvas rėžėsi į žemę. Lėktuvui sudužus pilotas žuvo.
2004 m. balandžio 22 d., pirmadienio pavakarę, Aleksoto aerodrome įvyko sportinio lėktuvo „Su-29“ avarija. Įvykio vietoje žuvo kartu su žinomos žurnalistės Gražinos Sviderskytės vyru Dariumi Išganaičiu skridęs 37 metų mechanikas Rolandas Žiaugrė.
Po kelių dienų ligoninėje mirė ir per sportinio lėktuvo avariją Aleksoto aerodrome sunkiai sužalotas pats lakūnas akrobatas Darius Išganaitis.
30-metis akrobatinio skraidymo Europos vicečempionas D.Išganaitis buvo minimas kaip vienas perspektyviausių Lietuvos akrobatinio skraidymo pilotų. Ekspertai narpliojo vienintelę versiją – avariją lėmė užblokuotas lėktuvo vairas. Vairas galėjo sugesti mechaniškai arba vairalazdė užkliuvo už saugos diržų.
