Sunkvežimių vairuotojų trūkumas visose Jungtinėse Valstijose tapo toks akivaizdus, kad kompanijos aktyviai bando pritraukti vairuotojų iš užsienio.
Pirmą kartą per savo dešimties metų karjerą transporto logistikoje Holly McCormick tenka kreiptis į agentūrą Pietų Afrikoje ir bandyti prikalbinti tenykščius sunkvežimių vairuotojus. „Groendyke Transport Inc.“ personalo vadove dirbanti McCormick nuo pandemijos pradžios padvigubino biudžetą ir vis tiek sunkiai randa kandidatų.
Jungtinės Valstijos jau daugelį metų kovoja su nuolatiniu vairuotojų trūkumu, tačiau tas trūkumas kritinį lygį pasiekė būtent dėl pandemijos, kuri dar ir padidino sunkvežimiais gabenamų prekių paklausą, tuo pačiu sukeldama paankstinto išėjimo į pensiją bangą.
Pasekmės pasirodė siaubingos ir toli siekiančios: degalinėse ėmė stigti benzino, oro uostuose pritrūko reaktyvinio kuro, nerūdijančio plieno gamintojas paskelbė force majeure situaciją, o medienos kainos pasiekė rekordines aukštumas. Kai kurie tiekėjai bent dalį kaltės bandė suversti vėluojantiems pristatymams. Kaip sako McCormick: „Jei nebegalime gabenti prekių, mūsų ekonomika iš esmės išsijungia.“
Krovinių gabenimas sunkvežimiais tapo viena opiausių problemų tiekimo grandinėse, kurios pandemijos metu ir taip vos atsilaikė neiširusios. Sunkvežimių problema sustiprino tiekimo stygių įvairiose pramonės šakose, dar labiau paskatino infliaciją ir sukėlė grėsmę platesniam ekonominiam atsigavimui.
„Pastaruoju metu išgyvename didžiausią kada nors matytą vairuotojų trūkumą“, – sakė Jose Gomez-Urquiza, imigracijos agentūros „Visa Solutions“, daugiausia dėmesio skiriančios transporto pramonei, vykdomasis direktorius.
Nenuostabu, kad „Visa Solutions“ paslaugų paklausa krovinių gabenimo pramonėje nuo pandemijos pradžios išaugo daugiau nei dvigubai ir „tai nutiko 100 proc. dėl sunkvežimių vairuotojų trūkumo“, sakė jis.
Samdant daugiau užsienio darbuotojų susiduriama su daugybe kliūčių, įskaitant vizų apribojimus ir sudėtingas imigracijos taisykles, tačiau transporto logistikos atstovai pagaliau mato galimybę dalį jų įveikti: Joe Bideno administracija sukūrė darbo grupę, kuri spręs tiekimo grandinių problemas, trukdančias ekonomikos atsigavimui.
Liepos mėnesį transporto sekretorius Pete’as Buttigiegas, darbo sekretorius Marty Walshas ir Federalinės automobilių vežėjų saugos administracijos administratoriaus pavaduotoja Meera Joshi surengė apskritojo stalo susitikimą su krovinių gabenimo pramone, kad aptartų veiksmus, kuriais siekiama pagerinti vairuotojų išlaikymą darbo vietose ir sumažinti personalo kaitą. Viena iš pramonės numatytų priemonių – sumažinti minimalų vairuotojų amžių nuo 21 iki 18 metų ir įtraukti krovinių gabenimą į pramonės šakų, galinčių apeiti kai kuriuos imigracijos sertifikavimo procesus, sąrašą.
Tokios permainos tikrai pradžiugintų Andre LeBlancą, „Petroleum Marketing Group“, prižiūrinčio kuro tiekimą į maždaug 1300 degalinių, įsikūrusių daugiausia šiaurės rytuose, viceprezidentą. Kai kuriose iš jų kuro kartais trūksta net 12 valandų, nes „mes tiesiog negalime jo pristatyti laiku, kadangi neturime tiek kvalifikuotų vairuotojų“, sakė jis, skaičiuodamas, kad jo kompanijai reikia dar apie 40 vairuotojų, kad ji galėtų dirbti visu pajėgumu. Tuo tarpu iš 24 vairuotojų, kuriuos LeBlancas bandė samdyti per federalinę imigracijos programą, tik trys sugebėjo pereiti visus patikrinimo proceso etapus.
„Šiuo metu esame sutarę su 21 kvalifikuotu vairuotoju, kuris galėtų atvykti į šią šalį ir išspręsti šią problemą, – teigė jis. – Tik kol kas mums nepavyksta gauti atsakymo, ką turime padaryti, kad pajudėtume į priekį.“
Neskaitant pandemijos paskatinto ankstyvo išėjimo į pensiją, pernai per karantinus naujiems vairuotojams taip pat buvo sunkiau patekti į komercinio krovinių gabenimo mokyklas ir gauti licenciją. Kompanijos siūlė didesnius atlyginimus, dalijo premijas ir didino išmokas, tačiau jų pastangos buvo nepakankamos, kad pritrauktų vietinius darbuotojus į pramonę, garsėjančią varginančiomis darbo valandomis, sunkiai pasiekiama asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyra bei įsitvirtinusiu pakilimų ir nuosmukių ciklu.
Pasak JAV sunkvežimių vairuotojų asociacijos, 2019 m. JAV jau trūko 60 000 vairuotojų. Prognozuojama, kad iki 2023 m. šis skaičius išaugs iki 100 000, teigia grupės vyriausiasis ekonomistas Bobas Costello.
Norėdami pamatyti, koks didelis yra neatitikimas tarp pasiūlos ir paklausos, galite patikrinti Truckstop.com rinkos paklausos indeksą. Nors šis rodiklis šiek tiek sumažėjo nuo gegužės mėnesio, kai pasiekė visų laikų aukščiausią lygį, jis vis dar daugiau nei keturgubai aukštesnis nei tuo pat metu 2019 m.
Tai paaiškina, kodėl kompanijos vis dažniau kreipiasi į Pietų Afrikos ir Kanados vairuotojus, sako duomenų ir informacijos firmos „Freightwaves“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Craigas Fulleris. Tų šalių darbuotojai paprastai kalba angliškai, todėl jiems lengviau gauti būtiną licenciją.
Vis dėlto Fulleris pažymi, kad tiesiog pritraukus daugiau užsienio darbo jėgos nepavyks išspręsti visų problemų, lemiančių pramonės sutrikimus. Pasak jo, ne tik išaugo paklausa, bet ir ėmė trūkti transporto pajėgumų, nes šiuo metu eksploatuojama neįprastai mažai sunkvežimių.
„Net jei pritrauksime daugiau vairuotojų, sunkvežimių skaičius bus ribotas, taigi sprendžiame iš karto dvi problemas“, – teigia Fulleris.
