Jungtinių Tautų (JT) komitetas paragino Saugumo tarybą iškelti Šiaurės Korėjai ieškinį Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) dėl šalies vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.
Žmogaus teisių komitetas priėmė nutarimą, kuriuo siekiama ištirti galimus nusikaltimus žmoniškumui, kuriuos yra įvykdęs Pchenjano režimas. Tačiau šis nutarimas dar turi būti patvirtintas balsavimu pačioje Generalinėje asamblėjoje.
Netikėta vasario mėnesį JT išleista ataskaita atskleidė, jog šiaurės korėjiečiai nuolat susiduria su „neįsivaizduojamu žiaurumu“.
JT Kvotos komisija detalizavo plataus masto žiaurumus Šiaurės Korėjoje, surinkusi įrodymų apie šalyje vykdomus kankinimus, politinę priespaudą ir kitus nusikaltimus. Tai leido antradienį surengti neprivalomąjį balsavimą, kuris buvo priimtas, 111 šalių balsavus „už“, 19 – „prieš“, o dar 55 susilaikius. Kinija ir Rusija, turinčios veto galią Saugumo taryboje, balsavo prieš šį pasiūlymą.
Politiniai kaliniai „pradanginami“
Ši rezoliucija taip pat pasmerkė Šiaurės Korėją dėl prastos žmogaus teisių padėties šalyje ir paragino Saugumo tarybą apsvarstyti potencialias sankcijas už nusikaltimus atsakingiems asmenims.
Michaelas Kirby, vadovavęs vasario mėnesį išplatintos ataskaitos sudarymui, pavadino pasiūlymą iškelti ieškinį Šiaurės Korėjai „svarbiu žingsniu į žmogaus teisių apgynimą“.
„Vienas iš vienintelių būdų, kuriais Tarptautinis baudžiamasis teismas gali užsitikrinti jurisdikciją, yra Saugumo tarybos patvirtinimas. Tai žingsnis, kuris buvo pradėtas žengti šiuo didelio masto balsavimu Niujorke“, - sakė jis.
Generalinė asamblėja balsavimą dėl pasiūlymo surengs per ateinančias savaites. Tačiau diplomatai teigia, kad ilgametė Šiaurės Korėjos sąjungininkė Kinija greičiausiai pasinaudos savo veto teise, kad blokuotų Saugumo tarybą nuo ieškinio pateikimo TBT.
JT ataskaita skelbia, kad Šiaurės Korėjos žmogaus teisių situacija „lenkia visas kitas savo trukme, intensyvumu ir siaubu“. Joje taip pat rašoma, kad politiniais nusikaltimais apkaltinti asmenys yra „pradanginami“ belaisvių stovyklose, kuriose jie susiduria su „tyčiniu marinimu badu, priverstiniu darbu, mirties bausmėmis, kankinimas, prievartavimais bei reprodukcinių teisių atėmimu per bausmes, priverstinius abortus ir vaikžudystę“.
Ataskaita, kuri remiasi iš Šiaurės Korėjos pabėgusių asmenų liudijimais, skelbia, kad „šiose stovyklose per praėjusius penkis dešimtmečius savo gyvybių neteko šimtai tūkstančių politinių kalinių“.
Buvęs politinis belaisvis Jeongas Kwang-ilas JT komisijai pasakojo, jog per 10 kardomajame kalėjime praleistų mėnesių jam buvo duodama taip mažai maisto, jog jo svoris nukrito nuo 75 kg iki 36 kg. Jis taip pat apibūdino kankinimų būdą, vadinamą „balandžiu“, kuriuo priverstinai išgaunami prisipažinimai, kuomet belaisvio rankos yra surakinamos jam už nugaros.
„Tuomet jie tave pakabina taip, kad negalėtum stovėti ar sėdėti“, - pasakojo jis.
„Jeigu kabi taip tris ar keturias dienas, turi šlapintis, turi tuštintis, visiškai netenki skysčių... Tai buvo taip skausminga, kad maniau, jog jau verčiau mirčiau“, - dalijosi prisiminimais buvęs belaisvis.
Ataskaitoje taip pat buvo įtrauktas liudijimas moters, kuri buvo priversta nuskandinti savo pačios kūdikį, ir nuo gimimo kalinamų bei badu marinamų vaikų ir šeimų, nukankintų už tai, jog žiūrėjo užsienietiškas muilo operas, pasakojimai.
Tęs branduolinius bandymus?
Šiaurės Korėja praeityje ne kartą atsisakė bendradarbiauti su JT ir yra atmetusi šios ataskaitos išvadas.
Įsiutęs ir pažemintas Niujorke vykusio balsavimo, Šiaurės Korėjos atstovas pavadino rezoliuciją „klastingu priešų, ypatingai Jungtinių Valstijų, sąmokslu destabilizuoti šalį“ ir įspėjo komitetą apie galimybę ateityje atlikti tolimesnius branduolinius bandymus.
Choe Myong-namas, Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos patarėjas Jungtinių Tautų ir žmogaus teisių pažeidimų klausimais, taip pat sakė, jog rezoliucija, kurią sudarė Europos Sąjunga ir Japonija ir kurią parėmė dar 62 šalys, tarp jų JAV, remiasi „įrodymų neturinčių politinių kaltinimų ir prieštaravimų rinkiniu“.
Šiaurės Korėjos baudimas dėl žmogaus teisių padėties „verčia mus nebesusilaikyti nuo branduolinių bandymų vykdymo“, - sakė jis.
Šiaurės Korėja anksčiau yra atlikusi tris branduolinius bandymus. Tarptautinės derybos, kurių tikslas yra užbaigti šalies branduolines ambicijas, yra atidėliojamos jau ne vienerius metus.
