Nors astma yra lėtinė liga, tai visai nereiškia, kad gyvenimą ji turi apkartinti. Su astmos paūmėjimais ir nuolatiniu simptomų malšinimu susitaikę pacientai nebeįsivaizduoja kitokio gyvenimo, tačiau gydytojai vienareikšmiškai teigia – astma neturi gąsdinti ar trukdyti, ją galima pažaboti. Atsakykite sau į 5 klausimus ir sužinokite, ar jums reikalinga gydytojo pulmonologo konsultacija gydymui peržiūrėti.

Nekontroliuojamą astmą gali išduoti pernelyg dažnas simptomus tik malšinančių, bet negydančių įkvepiamųjų vaistų vartojimas. Pirmiausia įvertinkite, sutinkate ar nesutinkate su šiais teiginiais:

– Mano mėlynojo simptomus malšinančio inhaliatoriaus naudojimas yra geriausias būdas kontroliuoti astmos simptomus.

– Aš nesijaudinu dėl savo astmos, kai turiu savo mėlynąjį simptomus malšinantį inhaliatorių su savimi.

– Mėlynasis inhaliatorius yra vienintelis astmos gydymas, kuriuo galiu pasikliauti.

– Mėlynojo inhaliatoriaus vartojimo nauda atsveria bet kokias rizikas.

– Aš labiau pasitikiu savo mėlynuoju simptomus malšinančiu inhaliatoriumi nei palaikomojo gydymo inhaliatoriumi, kurio sudėtyje yra hormonų.

Jei su nors vienu teiginiu sutinkate, gali būti, kad per daug pasikliaujate mėlynuoju inhaliatoriumi ir turėtumėte kreiptis į gydytoją.

Kaip atskirti nekontroliuojamą astmą?

Gydytoja pulmonologė Asta Žaliukienė tikina, kad astma neturėtų trukdyti įprasto gyvenimo. Stebint dienos ir nakties metu pasireiškiančius simptomus sprendžiama, ar gydymo nereikia intensyvinti, kadangi jis yra pakopinis. Tačiau patys pacientai turi atkreipti dėmesį į savo kasdienę savijautą ir požymių neignoruoti.

„Dažnai pacientai pagal astmos kontrolės klausimyną patys įsivertina ligą kontroliuojantys ir kad viskas yra gerai, tačiau, gydytojų vertinimu, virš pusės jų klysta. Žinoma, astmai būdingas ligos eigos kintamumas ir išoriniai dirgikliai, alergenai, tarša ar kitos ligos gali išprovokuoti paūmėjimus, tačiau jie neturi tapti įprasta kasdienybės dalimi, prie kurios, deja, daugelis tiesiog pripranta“, – sako A. Žaliukienė.

Gydytoja ragina atkreipti dėmesį, jei įprasto fizinio krūvio metu pasireiškia dusulys, kosulys ar švokštimas.

Pagrindinės pacientų klaidos

Gydytojos pulmonologės Justinos Kruopienės teigimu, reikalingas bendradarbiavimas tarp paciento ir gydytojo norint, kad astma būtų sukontroliuota ir neblogintų paciento gyvenimo kokybės. Vaistus vartoti reikia reguliariai ir taip, kaip paskyrė gydytojas, tačiau pacientai nuo gydymo plano mėgsta nukrypti – tai ir yra didžiausia klaida.

„Pavyzdžiui, gydymas veiksmingas ir simptomai išnyksta, todėl pacientas vaistų nebevartoja, nes mano, kad pasveiko. Tačiau astma yra lėtinė liga, kaip ir  cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija, kurios gydymo režimo būtina laikytis nuolat, o ne tik per paūmėjimus“, – įspėja J. Kruopienė ir priduria, kad paūmėjimų metu negalima nueiti į kitą kraštutinumą ir pasikliauti tik simptomus malšinančiais vaistais, kadangi jie negydo astmos ir jos paūmėjimo, o tik trumpam suteikia palengvėjimą.

Taip pat svarbu reguliariai patikrinti vaistų įkvėpimo techniką, kadangi, pasak gydytojos, kone kas antras pacientas daro didesnių ar mažesnių klaidų.

„Paprašius jau daug metų astma sergančių pacientų pademonstruoti, kaip įkvepia vaistus, dažniausiai jie atsako, kad tikrai viską moka. Tačiau praktika rodo, kad net ir ilgai vaistus vartojantys pacientai daro nors ir ne kritines, bet kitas mažesnes klaidas. Pavyzdžiui, prieš vaistų įkvėpimą neatlieka iškvėpimo veiksmo, nesugeba įkvėpti vaisto iš tam tikro inhaliatoriaus, nes įkvėpimo srovė per maža, nesugeba vienu metu aktyvuoti aerozolinio inhaliatoriaus ir iš jo įkvėpti vaistų arba jį įkvepia tik per tarpinę. Vaistas neturi likti burnoje, jis turi pasiekti bronchus. Visada, kai pacientas teigia, kad gydymas neefektyvus, būtina patikrinti, ar vaistai įkvepiami tinkamai, ar pacientas laikosi gydymo režimo“, – sako pulmonologė.

Gyd. J. Kruopienė pažymi, kad mėlynuoju inhaliatoriumi piknaudžiauti negalima, nes jis nėra toks „nekaltas“. Šis vaistas veikia tik simptomiškai – išplečia bronchus, bet iš esmės visiškai neveikia astmos patogenezės, t.y. neslopina uždegimo.

„Tipinė situacija – ilgametis pacientas konsultacijoje išdėlioja savo inhaliatorius ir sako, kad šis pirmos pagalbos mėlynasis inhaliatorius padeda, o gydomasis, kuris iš tikrųjų veikia uždegimą, ne. Tai suprantama, nes pirmasis suteikia greitą palengvėjimą, tačiau šis palengvėjimas yra trumpalaikis ir ilgalaikėje perspektyvoje astmos kontrolė galiausiai prarandama, liga paūmėja. Be to, reikia nepamiršti, kad mėlynasis inhaliatorius turi ir nemažai šalutinių poveikių, ypač tada, kai jo vartojimas perteklinis. Jei per metus suvartojami bent trys mėlynojo inhaliatoriaus flakonai, tai jau blogas signalas“, – įspėja gydytoja.