Ar tikrai Jungtinės Valstijos Rusijai „pavyzdį parodė“?
„Aš, žinoma, palaikau Ukrainą, tačiau Rusija seka JAV invazijos į Iraką schema“, „Kodėl tarptautinės teisės Vakarai paiso tik tada, kai tai jiems yra palanku?“, „Tarptautinę tvarką pirma sulaužė JAV, dar 2003 m.“. Tokių ir panašių komentarų nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios galima išgirsti vis daugiau. Kai kurie iš jų nuoširdžiai kelia teisingumo klausimą, nors galiausiai didžiąja dalimi atkartoja oficialų Rusijos naratyvą.
Tarptautiniai ekspertai vertins rusų karių padarinius Černobyliui
Antradienį, minint 36 Černobylio katastrofos metines, į didžiausios istorijoje branduolinės nelaimės vietą atvyko tarptautinė ekspertų delegacija. Tarptautinės atominės energijos agentūros ekspertai vertins, kokių padarinių itin radioaktyviai nelaimės vietai turėjo čia kelias savaites apkasus kasę ir karinę techniką laikę Rusijos kariai.
Rusijai nusitaikė ir į Uždniestrę?
Separatistiniame Uždniestrės regione, vietos pareigūnų teigimu, įvyko keli išpuoliai. Per dvi dienas čia įvykdyti trys išpuoliai prieš saugumo pajėgų pastatą ir radijo retransliavimo stotis. Moldovos prezidentė šaukia skubų Saugumo tarybos posėdį, regiono keliuose kuriame patikros punktai, atšauktas gegužės 9-osios paradas, įvestas nuotolinis vaikų mokymas. Baiminamasi, kad tai Maskvos provokacijos, kuriomis siekiama skleisti chaosą. Trumpai paaiškiname, kas vyksta Uždniestrėje.
Švedija paskelbs poziciją dėl NATO iki gegužės 24 dienos
Švedijos valdantieji socialdemokratai penktadienį pareiškė, kad partija tikisi iki gegužės 24 d. susitarti dėl pozicijos, ar šalis turėtų pateikti prašymą dėl narystės NATO. Jei partija pasisakytų už stojimą, tai reikštų aiškų parlamentinės daugumos palaikymą galimam šalies prašymui, ypač jei kaimyninė Suomija, kurioje sprendimo tikimasi per savaitę, pateiktų prašymą dėl narystės JAV vadovaujamame Aljanse.
Scholzas atmeta „šmeižikišką“ kritiką draugiškumu Rusijai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį atmetė kaltinimus, kad jo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) pernelyg atlaidžiai žiūri į Rusiją, kritikams kaltinant Berlyną vilkinant sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai.
Macronas ir Le Pen varžosi dėl Prancūzijos prezidento posto
Prancūzijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Be to, balsavusiųjų dalis buvo taip pat dviem procentiniais punktais mažesnė nei tuo pat metu per pirmąjį turą balandžio 10-ąją, kai į antrąjį turą pateko perrinkimo siekiantis centristinių pažiūrų prezidentas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Japonija priminė Rusijos „neteisėtai okupuotas“ Kurilų salas
Japonija penktadienį pirmą kartą po beveik dvidešimties metų prakalbo apie Rusijos „neteisėtai okupuotas“ jos keturias salas, karui Ukrainoje apkartinus abiejų šalių santykius. Japonija ir Rusija po Antrojo pasaulinio karo taip ir nepasirašė taikos sutarties, tebesitęsiant ginčui dėl keturių salų, į kurias Maskva pareiškė pretenzijas paskutinėmis konflikto dienomis.
JAV ragina Pekiną nutraukti draugystę su Kremliumi, stabdyti ekonominį spaudimą Lietuvai
Briuselyje vykusio susitikimo metu JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman paragino Kiniją išsakyti paramą Ukrainai. Kaip praneša „South China Morning Post“, JAV ragina Kiniją pasmerkti Rusijos veiksmus ir net negalvoti apie paramą Kremliui kare. Diplomatė pabrėžė, kad JAV ne kartą išsakė poziciją aukščiausiu politiniu lygiu.
42 straipsnis ir nelegali migracija: viskas, ką reikia žinoti
Prie pietinės Jungtinių Valstijų sienos bręsta precedento neturinti humanitarinė ir saugumo krizė. Taip yra dėl prezidento Joe Bideno planų atšaukti pandemijos metu taikytą migrantų nepriėmimo politiką, geriau žinomą 42 straipsnio pavadinimu. Jei niekas nepasikeis, 42 straipsnis nustos galioti jau gegužės 23 dieną.
Derybos nepriartino taikos: viskas spręsis mūšio lauke
Trečiadienį Kremlius sumenkino viltis dėl proveržio po Rusijos ir Ukrainos delegacijų taikos derybų, dieną anksčiau vykusių Stambule. Ukrainos pusė taip pat yra įsitikinusi, jog tolimesnė karo eiga spręsis ne prie derybų stalo, o kovos lauke.
„Negalime teigti, kad būta ko nors perspektyvaus ar kokių nors proveržių“, – trečiadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „pozityviai“ vertina tai, jog Kijevas pradėjo raštu dėstyti savo reikalavimus.
Po Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybų Stambule
Stambule antradienį įvyko naujas Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų raundas. Po derybų Ukrainos parlamentaras ir delegacijos narys Davidas Arachmija pažymėjo, kad pirmoji pergalė yra derybų formato perkėlimas iš Baltarusijos į Turkiją, kurią Ukraina laiko viena iš saugumo garantijas galinčių teikti šalių.
Šie metai gali tapti lemiamais, jei...
Dar vienam Rusijos diktatoriui Vladimirui (tik šįkart Leninui) labai dažnai yra priskiriama frazė: „Būna dešimtmečiai, kai nieko nenutinka ir būna savaitės, per kurias nutinka dešimtmečiai”. Tačiau tai ne jo žodžiai. Ši citata yra iš 1863 metų Karlo Marxo laiško Friedrichui Engelsui, kuriame komunizmo tėvas tikina, kad 20 metų gali „prabėgti kaip diena, per kurią nieko neįvyko, tačiau po jų gali sekti kelios dienos, į kurias telpa įvykiai, kurių užtektų 20-čiai metų“.
„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.