Pats laikas infrastruktūros permainoms
Čikaga teigia esanti Vidurio vakarų transporto sostine. Tačiau Ilinojaus transporto sistema jau seniai negauna būtino dėmesio ir investicijų, tad vietoj to, kad žengtų į priekį, po truputį ritasi atgal. Po ilgus dešimtmečius trukusio aplaidumo ir abejingumo infrastruktūrai, Ilinojus privalo imtis griūvančios infrastruktūros, kol ji nenusitempė į duobę visos valstijos ekonomikos. Nuo sausio darbą pradedant naujam gubernatoriui ir neliekant priešpriešos tarp valstijos vadovo ir įstatymų leidėjų, tikimybė, kad bus skiriama dėmesio ir inftastruktūrai, yra didesnė nei pastaraisiais metais.

Ginklai Čikagoje: tiesa ir mitai
Čikagos policijos galvos skausmas yra ginkluotas smurtas už kurį didžiausia atsakomybė priskiriama gaujoms. Prezidentas Donaldas Trumpas dažnai linksniuoja Čikagą ir jos „visiškai nekontroliuojamą“ situaciją, primindamas, kad nepaisant griežčiausių šalyje ginklų kontrolės įstatymų, čia karaliauja nusikalstamumas. Pabandykime išsklaidyti kai kuriuos mitus apie Čikagos nusikalstamumo lygį ir ginklų kontrolę.

Gyventojų mažėja, bet tai (turbūt) nėra blogai
Pastaraisiais metais suintensyvėjo Ilinojų paliekančių gyventojų judėjimas, tačiau tai yra beveik šimtmetį besitęsiančios tendencijos, kuri nė kiek nepakenkė valstijos ekonominiam augimui, dalis, rašoma pirmadienį paskelbtoje „Fitch Ratings Inc.“ ataskaitoje.

Kaip priemiestis išgyveno sniego audrą
Praėjusią savaitę milžiniška sniego audra su griausmu atidarė šiemetinį žiemos sezoną. Ko gero, didžiausią audros poveikį pajuto Arlington Heights priemiestis, kuriame tūkstančiai gyventojų liko be elektros. Dabar pareigūnai dalinasi statistika, puikiai iliustruojančia milžinišką stichijos smūgį šiam miesteliui.

Sprendimas snieguotoms dienoms
Jeigu tomis dienomis, kai dėl sniego nereikia eiti į mokykla, vaikai ne mėtytųsi gniūžtėmis lauke, o leistų laiką kur kas produktyviau – mokydamiesi skaitmeninėse klasėse? Tai nėra tik retorinis klausimas. Tai pasiūlymas, kurį pagal naująjį mokyklų finansavimo nutarimą, imtasi rimtai svarstyti.

Nauji Emanuelio nuotykiai
Po to, kai meras Rahmas Emanuelis visus nustebino pareiškimu, kad nesieks perrinkimo ateinančiuose rinkimuose, daug kas pradėjo spėlioti – o ką gi jis darys toliau? Kaip ir dauguma kontroversiškų viešų asmenybių prieš jį, jis planuoja parašyti knygą, kuri turėtų dienos šviesą išvysti 2020-aisiaisi metais, o jos pagrindu tapti aštuoneri metai, kuriuos Emanuelis praleido vadovaudamas trečiam pagal dydį Amerikos miestui.

Pritzkerio prologas
Kitą dieną po užtikrintos pergalės prieš respublikoną gubernatorių Bruce’ą Raunerį, išrinktasis gubernatorius, demokratas J.B. Pritzkeris persigalvojo dėl kampanijos pažado laikinai pakelti pajamų mokesčius, kol suformuluos progresinių mokesčių struktūrą. Pritzkeris – šiuo metu turtingiausias Amerikos politikas – taip pat pabrėžė, kad jo teisininkai ieško sprendimų, kaip sukurti teisinę sieną tarp jo ir jo verslo, kad būtų pašalintas interesų konfliktas.

Trumpas gidas po Ilinojaus rinkimus  

Prasideda išankstinis balsavimas
Nuo pirmadienio, spalio 22-osios, rinkėjai turi 15 dienų iki lapkričio 6-osios rinkimų, kad atiduotų balsą vienoje iš dešimčių išankstinio balsavimo vietų priemiesčiuose. Išankstinio balsavimo populiarumas auga kasmet. Pirmą kartą išankstinius balsus rinkimuose atiduoti buvo leista 2006 metais. Rinkimus prižiūrintys specialistai mano, kad ši tendencija išliks ir šįmet.

Vyriškio iš Elmhurst nuotykis
Sunku patikėti, bet tai tiesa – Australijoje autostopu keliavusį Elmhurst gyventoją pavėžėti sustojo aktorius Chrisas Hemsworthas. Tiesa, muzikantas Scottas Hildebrandas Australijoje gyvena kelis mėnesius, tačiau neseniai jam teko vykti į draugų vestuves Meksikoje. Grįžęs į Australiją jis nenorėjo mokėti už autobuso bilietą, tad nusprendė namus pasiekti autostopu.

Ilinojus yra pasiruošęs rinkimams
Daugumai Ilinojaus balsavimo mašinų reikia atnaujinimo, o daugiau nei 58 procentai vietos rinkiminių jurisdikcijų sako, jaučiasi neturintys pkankamai resursų, kad užtikrintų savo balsavimo sistemų saugumo, atskleidė „NBC 5“ tyrimas. Respondentų teigimu, nepaisant iššūkių, 94 procentai sakė esą labai gerai pasirengę užtikrinti kibernetinį balsavimo proceso saugumą.

Prekybos milžinė ant mirties slenksčio
Prieš 125 metus „Sears“ buvo didžiausia prekybininkė JAV. Amerikiečiai ją vadino parduotuve, kurioje galima rasti visko, ko gali prireikti buityje. Dabar ši prekybininkė atsidūrė ties bankroto riba, skelbiama, kad artimiausiomis dienomis bus pradėtos bankroto procedūros.  Eddie Lampertas, didžiausias įmonės akcininkas ir kreditorius, įmonės valdybai buvo pateikęs gelbėjimo planą, kurį pastaruoju metu likviduojant dalį turto buvo bandoma įgyvendinti, ir kuris, kaip manoma, nebuvo pakankamai veiksmingas. Dabar tiek Lampertas, tiek ir valdyba sutaria, kad kito kelio kaip skelbti bankrotą nebėra, teigia „Reuters“ šaltiniai.  1990 m. „Sears“ didžiausiojo titulą prarado, kai savo pozicijas ėmė stiprinti „Walmart“. Prekybininkams JAV tampa dar sunkiau įtaką didinant elektroninės prekybos žaidėjams, o visų pirma „Amazon“. „Šiandien prekybininkai patiria didelį konkurencinį spaudimą, nemanau, kad „Sears“ pavyks išgyventi. Mano tėčiui patiko „Sears“. Į jų parduotuves jis eidavo, kai reikėdavo įsigyti padangų ar bet ko, ko gali prireikti namą turinčiam amerikiečiui. Tačiau tai buvo dar prieš tai, kai „Home Depot“, „Lowe‘s“ ir „Costco“ atėjo į rinką“, – teigė Vicki Howard, knygos „Nuo prekybinės gatvės iki prekybos centro: amerikietiškų universalinių parduotuvių iškilimas ir nuosmukis“ autorė. 1880 m. „Sears“ buvo įkurta kaip laikrodžių bendrovė. 1930 m. ji jau buvo išaugusi į 400 parduotuvių tinklą, ir pardavinėjo ne tik laikrodžius. „Kai „Sears“ atidarė pirmą universalinę savo parduotuvę 1920 m., patyrė didelę sėkmę. Tai buvo ekonomikos pakilimo laikai, suklestėjo miestų kultūra ir universalinės parduotuvės tapo visos prekybos ašimi“, – sako Howard. Tačiau maždaug 1980 m. išaugusi didžiųjų prekybos tinklų, tokių kaip „Walmart“ ir „Target“, konkurencija privertė „Sears“ kapituliuoti. Galima numanyti, kad tuomet buvo priimta nemažai netinkamų sprendimų, kurie pakeitė įmonės judėjimo trajektoriją nepalankia kryptimi, sako anksčiau įmonėje dirbę žmonės, kai kalbėjo su CNBC. Kelios dešimtys buvusių darbuotojų konfidencialiai pareiškė savo nuomonę, kad dar prieš Lamperto vadovavimą buvo padaryta nemažai lemiamų klaidų, užkirtusių kelią tinklui klestėti. 1980 m. „Sears“ vadovai leido suprasti darbuotojams, kad dabar svarbiausias tikslas yra produktyvumas, todėl „nereikėtų pernelyg ilgai patarti vienam klientui, besidominčiam dulkių siurblių ar grąžtų ypatybėmis“. Pardavėjo prigimčiai būdinga patirti pasitenkinimą, kai pavyksta parduoti daiktą, o kai pardavėjas nebemotyvuojamas siekti konkretaus pardavimo, t. y. pasakoti pirkėjui apie gaminį ir taip jį įtikinti pirkti, padėtis pasikeičia iš esmės. „Sears“ kritikuojamas ir dėl 1980 m. priimto sprendimo suvienodinti visų parduotuvių prekių asortimentą. Iki tol kiekvienos parduotuvės vedėjas, reaguodamas į konkretaus regiono poreikius, pats spręsdavo, kurios prekės atsidurs salėje, kurių verta užsakyti daugiau, kurias sudėti labiau matomose vietose. Kiekvienos parduotuvės vadovas šeimininkavo joje beveik kaip savininkas. Tačiau pagrindinės įmonės vadovai nusprendė, kad visose parduotuvėse turi būti vienodas asortimentas ir analogiška prekių išdėstymo tvarka. Parduotuvių vadovai, iš kurių buvo atimta sprendimo teisė, tapo mažiau įsitraukę į prekybą, kai kurie apskritai paliko įmonę, nes nebeturėjo galimybės išreikšti savų idėjų. Universalinė parduotuvė pradėjo prarasti konkurencinį pranašumą: ligi tol ji buvo giriama už ypatingą klientų aptarnavimą ir suasmenintus regioninius pasiūlymus. Naujasis vadovas Lampertas bandė realizuoti savo idėjas: 2000 m. „Sears“ prekybos centruose ėmė diegti interneto kavines, 2006–2007 m. jų buvo per šimtą. „Sears“ patalpose pradėjo veikti daugiau prekybininkų, tarp jų ir katalogų pardavėja „Lands‘ End“. Buvo siekiama „Sears“ paversti prekybos centru, kuriame būtų daugiau prekių ir paslaugų, nei siūlė pati „Sears“, įsileidžiama išorės partnerių. Neilas Saundersas, „GlobalData Retail“ vykdomasis direktorius, sako, kad „Sears“ negebėjo keistis ir nepakankamai investavo, todėl ėmė kentėti. 2006 m. „Sears“ su jai priklausančiomis bendrovėmis turėjo 355.000 darbuotojų, o pastarąjį ketvirtį jų tebuvo likę 89.000. Pastaraisiais metais sklando gandai apie „Sears“ gresiantį bankrotą, bet Lampertas žada nesitraukti be kovos. „Esu įsipareigojęs investuotojams ir būtų gėdinga nerasti sprendimo. Iš tikrųjų mes pasiryžę ne tik išgyventi, bet ir nukeliauti ten, kur, manau, ši kompanija gali atsidurti“, – sako Lampertas.