Pirmą kartą istorijoje JAV galimai pritars Jungtinių Tautų prekybos embargo prieš Kubą pasmerkimui, skelbia „The Associated Press“. Obamos administracija šiuo metu svarsto galimybę susilaikyti kasmetiniame JT Generalinės asamblėjos balsavime dėl Kubos remiamos rezoliucijos, reikalaujančios panaikinti embargą. Šį balsavimą planuojama surengti kitą mėnesį.
Kol kas joks sprendimas dar nėra priimtas, tačiau vien tai, kad susilaikymas balsuojant yra svarstomas, neturi precedento – iki šiol nė viena JT šalis-narė nėra oponavusi rezoliucijoms, kritikuojančioms jų pačių teisę. Aktyviai nesipriešindama tai rezoliucijai, Baltųjų rūmų administracija iš esmės susivienytų su šiuo pasauliniu organu prieš Kongresą, kuris atsisako panaikinti embargą nepaisant prezidento Baracko Obamos raginimų.
Generalinės asamblėjos rezoliucijos neturi teisinės galios, tačiau kasmetinis bandymas suteikia Kubai galimybę pademonstruoti Amerikos užsispyrimą embargo klausimu ir pabrėžia tarptautinę nuomonę, jog Jungtinių Valstijų sankcijos neturi pagrindo.
Iki šiol JAV kiekvieną balsavimą pralaimėdavo vis didesniu ir gėdingesniu skirtumu. Praėjusių metų rezultatas buvo 188-2 Kubos naudai, JAV parėmus tik Izraeliui. Šių metų balsavimas bus pirmasis nuo JAV politikos Kubos atžvilgiu atšilimo.
Anonimais panorėję likti Obamos administracijos pareigūnai teigia, jog šiuo metu JAV vis tik yra labiau linkusios balsuoti prieš rezoliuciją nei susilaikyti. Tačiau, jų teigimu, šalis nuspręs susilaikyti, jeigu rezoliucijos tekstas reikšmingai skirsis nuo praėjusių metų. Administracija yra atvira diskusijoms apie pokyčius su Kuba ir kitomis šalis, pridėjo jie.
Obama dar praėjusį gruodį ragino Kongresą nutraukti 54-erius metus trunkantį embargą, kai paskelbė, jog Vašingtonas ir Havana normalizuos diplomatinius santykius. Abi šalys praėjusį mėnesį atidarė savo ambasadas ir Obama jau sušvelnino JAV apribojimus prekybai ir kelionėms į Kubą. Tačiau embargas ir toliau lieka savo vietoje.
Paskutinysis JAV sankcijų sušvelninimas buvo paskelbtas praėjusį penktadienį, po kurio sekė retas telefoninis pokalbis tarp Obamos ir Kubos prezidento Raulio Castro. Baltųjų rūmų teigimu, Obama ir Castro aptarė „žingsnius, kuriuos gali žengti JAV ir Kuba, kartu ir atskirai, kad pasiektų dvišalį bendradarbiavimą“. Pasak Kubos vyriausybės, Castro „pabrėžė poreikį didinti galimybes bei visiems laikams panaikinti blokados politiką vardan abiejų tautų gerovės“.
Kaip praėjusią savaitę pastebėjo Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas, embargas ir toliau lieka nepanaikinamu įstatymu. „Tačiau mes vis tiek norime, kad Kongresas imtųsi veiksmų panaikinti embargą“, - sakė jis.
Vis dėlto, JAV susilaikymas Generalinės asamblėjos balsavime gali turėti rimtų politinių padarinių Jungtinėse Valstijose. Kongrese, kur aukščiausio rango respublikonų politikai atsisako keisti įstatymus ir nutraukti embargą, bet koks veiksmas, vertinamas kaip JT kritikos Jungtinėms Valstijoms palaikymas, gali išprovokuoti pyktį net ir administracijos pozicijos rėmėjų tarpe.
Tačiau administracija yra įsitikinusi, jog susilaikymas taip pat gali pasiųsti galingą žinutę Kongresui ir parodyti Obamos pasiryžimą panaikinti embargą. Obamos teigimu, šiai politikai per daugiau nei penkis dešimtmečius nepavyko paskatinti demokratinių pokyčių Kuboje ir ji lėmė JAV izoliaciją kaimynių iš Lotynų Amerikos tarpe.
Kol kas neaišku, kokių vis dėlto rezoliucijos pakeitimų reikėtų, kad JAV būtų paskatinta susilaikyti nuo balsavimo. Pernai metų rezoliucija kalbėjo apie „būtinybę užbaigti ekonominį, komercinį ir finansinį emargą“ ir kritikavo Helmso-Burtono aktą. Tas 1996 m. įstatymas užsienio kompanijoms pritaikė tuos pačius apribojimus investuojant Kuboje, kaip ir JAV įmonėms, bei įteisino bausmes neamerikietiškoms kompanijoms, veikiančioms ir bendradarbiaujančioms su įmonėmis, kažkada valdytomis JAV piliečių, bet konfiskuotomis po Fidelio Castro revoliucijos.
Praėjusią savaitę Kubos išplatintas pranešimas, palaikantis šių metų rezoliuciją, nerodo, kad Havana sušvelnins savo toną. Jame skelbiama, kad Amerikos pastangos panaikinti embargą yra „žingsnis teisinga kryptimi, bet labai ribotas ir nepakankamas lyginant su blokados įstatymų Kubai ir likusiam pasauliui mastu ir apimtimi“.
37 psl. apimties dokumentas skelbia, kad embargas Kubos žmonėms kainavo jau $833,7 mlrd. – su tokiu skaičiumi JAV niekuomet nesutiks. Vašingtono teigimu, komunistinė šalies vyriausybė paprasčiausiai naudojasi embargu, kad pateisintų savo pačios ekonomines nesėkmes.
