JAV ir Rusijos santykiai pirmadienį pasiekė naujas Šaltojo karo laikus primenančias žemumas, prezidento Baracko Obamos administracijai oficialiai nutraukus bendradarbiavimą su Rusija siekiant užbaigti Sirijos pilietinį karą ir suformuoti jungtinį frontą prieš ten veikiančius teroristus, o Maskvai į tai atsakius istorinio branduolinio susitarimo sustabdymu.
Pastarasis žingsnis, turėjęs patvirtinti abiejų šalių 2000 m. pasirašytą susitarimą sunaikinti savo sukauptas branduoliniams ginklams kurti tinkamo plutonio atsargas, buvo daugiausiai simbolinis, tačiau suteikė Kremliui progą pasipiktinti taip vadinamais „nedraugiškais veiksmais“ Rusijos atžvilgiu – nuo su Ukrainos konfliktu ir žmogaus teisių pažeidimais susijusių sankcijų iki NATO pajėgų dislokavimo Baltijos šalyse. Rusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintas pranešimas taip pat teigia, kad Jungtinės Valstijos „padarė viską, kas įmanoma, kad sunaikintų bendradarbiavimui palankią atmosferą“.
Vis dėlto, kur kas didesnį nerimą kelia aklavietę pasiekęs Sirijos taikos susitarimas. Dabar JAV administracijai praktiškai nebeliko jokių diplomatinių priemonių sustabdyti Alepe ir kitose Sirijos vietose besitęsiančius žiaurumus po to, kai prieš mėnesį pasiektos neilgai gyvavusios paliaubos žlugo, kaip manoma, dėl karinių Rusijos veiksmų.
JAV valstybės departamentas pranešė atšaukiantis JAV personalą, kuris kelias pastarąsias savaites Ženevoje derėjosi su rusais dėl koordinuotų oro antskrydžių prieš „Al Qaedos“ ir „Islamo valstybės“ teroristus Sirijoje. Tas bendradarbiavimas turėjo prasidėti neilgai trukus po rugsėjo 12 d. įsigaliojusių paliaubų, vos užtikrinus humanitarinį koridorių į apgultus miestus, kurių gyventojai patyrė visą Rusijos remiamo prezidento Basharo al-Assado įniršį prieš penkerius metus besitęsiančias sukilėlių pastangas jį nuversti.
Sirijos taikos susitarimą maždaug prieš metus inicijavo JAV valstybės sekretorius Johnas F. Kerry, siekęs įtikinti Rusiją prisidėti prie diplomatinių pastangų nutraukti pražūtingą karą. Tačiau, prieš savaitę, praėjus vos kelioms gležnos taikos dienoms, Sirijos ir Rusijos pajėgos atnaujino karinius manevrus Alepe ir kituose šalies miestuose, įskaitant humanitarinės pagalbos konvojaus subombardavimą. Nors Rusija ir neigia įvykdžiusi išpuolį prieš konvojus, šalis pateisino tuos oro reidus tvirtindama, kad paliaubų sutartis leido teroristams nevaldomai įsisiautėti ir atkovoti naujas teritorijas.
Sirijos taikos susitarimą maždaug prieš metus inicijavo JAV valstybės sekretorius Johnas F. Kerry, siekęs įtikinti Rusiją prisidėti prie diplomatinių pastangų nutraukti pražūtingą karą. Tačiau, prieš savaitę, praėjus vos kelioms gležnos taikos dienoms, Sirijos ir Rusijos pajėgos atnaujino karinius manevrus Alepe ir kituose šalies miestuose, įskaitant humanitarinės pagalbos konvojaus subombardavimą.
Tuo tarpu vienas anonimu panorėjęs likti aukšto rango JAV administracijos pareigūnas sakė, kad Rusijos skelbiama įvykių versija yra „jokiu būdu ne teisinga“, ir pažymėjo, kad rusai „nuolat bandė keisti susitarimo sąlygas“.
Nesiliaujantys oro antskrydžiai, kurių daugelis nusitaikė į ligonines ir medicinines įstaigas, „pražudė šimtus vaikų vos per vieną savaitę“, sakė kitas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs žvalgybos pareigūnas.
Kerry praėjusią savaitę jau buvo užsiminęs, kad Jungtinės Valstijos „svarsto galimybę“ nutraukti Sirijos taikos derybas.
„Šis sprendimas buvo priimtas po ilgo, sudėtingo proceso, vis bandant rasti pateisinimą jų veiksmams, – kalbėjo jau anksčiau minėtas administracijos pareigūnas. – Tačiau kai jie taikosi į ligonines ir naudoja tokio tipo (masinio naikinimo – red. past.) ginklus, to nebegalima vadinti nesusipratimu.“
„Tai nereiškia, kad mes užtrenkėme duris, jeigu rusai yra pasiryžę rimtai bendradarbiauti realizuojant taikos susitarimą“, - pažymėjo pareigūnas, tuo pačiu pastebėdamas, kad administracijos tarpe praktiškai nebėra jokių lūkesčių dėl susitarimo atgaivinimo.
Tuo pačiu metu, pasak jo, Jungtinės Valstijos ir toliau sieks apginti savo interesus prieš teroristų teritorijos plėtimą Sirijoje ir Irake. Kalbant apie Maskvos nutrauktas derybas dėl branduoliniams ginklams kurti tinkamo plutonio atsargų mažinimo, tai yra „atskira problema“, sakė administracijos pareigūnas, nors pastebėjo, kad „abi jos nurodo sudėtingus ir problemiškus tarpusavio santykius“.
„Tai, be jokios abejonės, yra prasčiausias laikotarpis nuo Šaltojo karo. Akivaizdu, kad situacija prastėja visose sferose“, - jam antrino Philipas Gordonas iš Užsienio reikalų tarybos.
