Besitęsianti Graikijos skolų krizė supriešino Jungtines Valstijas su ilgamete jos sąjungininke Vokietija, JAV raginant europiečius priimti tokį sprendimą, kuris išlaikytų Graikiją euro zonos sudėtyje.
Pirmadienį Obamos administracija atnaujino savo raginimus kuo greičiau išspręsti Graikijos skolų krizę, bet pademonstravo reikšmingą politikos poslinkį, sutelkdama didžiausią dėmesį į Graikijos kreditorius.
„Užduotis Europos lyderiams išlieka ta pati, - per susitikimą su žiniasklaidos atstovais sakė Baltųjų rūmų sekretorius Joshas Earnestas. – Mes jau ilgą laiką davėme suprasti, kad, žvelgiant iš mūsų perspektyvos, bendri jų interesai turėtų būti tarpusavio skirtumų išsprendimas.“
„Tam reikės ir finansavimo, ir reformų paketo, kuris leis Graikijai pasiekti, arba bent jau žengti link, tam tikro nuoseklaus ekonominio augimo, - sakė Earnestas, turėdamas omenyje sekmadienio referendumo rezultatus. – Tai buvo pakankamai aiškus Graikijos žmonių pareiškimas, kad jie nori didesnių ekonominių galimybių.“
Bet Vokietija, kuri yra didžiausia Graikijos skolintoja, ir daugelio laikoma galingiausia Senojo žemyno šalimi, nė nekalba apie tokį susitarimą, kuris išlaikytų Graikiją euro zonoje, o Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis, centro kairiųjų Socialdemokratų partijos vadovas, išsakė turbūt griežčiausius tokio tipo komentarus oficialių šalies šaltinių tarpe.
„Jeigu Graikija nori likti euro zonoje, tuomet Graikijos vyriausybė privalo greitai pateikti realų pasiūlymą, kuris viršytų jų ligšiolines pastangas, - sakė Gabrielis. – Graikijos populiacijai gyvenimas per ateinančias dienas ir savaites dar labiau pasunkės. Neginčijamas šalies nemokumas dabar kelia rimtą grėsmę.“
Tai, kad šis įspėjimas buvo ištartas vieno iš Vokietijos centro kairiųjų politinių lyderių (o ne tokių konservatyvių ministrų kabineto narių, kaip finansų ministras Wolfgangas Schaeuble), nežada nieko gero naujo finansinės paramos projekto priėmimui Vokietijos parlamente.
Wolfgangas Munchau, „Financial Times“ apžvalgininkas, mano, jog vokiečiai paprasčiausiai nebetiki susitarimo, kuris išlaikytų Graikiją euro zonoje, perspektyva.
„Bėda ta, kad aš jau nebesu tikras, jog visi kreditoriai – ypatingai Vokietija – vis dar nori tokio susitarimo, - pirmadienį rašė Munchau. – Berlyne oficialiuose ratuose stiprėja įsitikinimas, jog neįmanoma pasiekti jokio susitarimo su Graikijos premjero Alexio Tsipro vadovaujama vyriausybe.“
Anksčiau prezidentas Barackas Obama viešai išreiškė abejones dėl „paskolų mainais į taupymą“ metodą, kuriuo Europos lyderiai reagavo į skolų krizes sunkumų kamuojamose Bendrijos šalyse. Tačiau, iki pat pirmadienio, Baltųjų rūmų administracija laikėsi labiau nešališko tono, susilaikydama nuo specifinių politinių komentarų.
Peteris Doyle‘as, buvęs vyriausiasis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadybininkas, kuris 2012 m. atsistatydino iš pareigų dėl TVF reakcijos į Graikijos krizę, pasveikino pirmadienį išplatintą Baltųjų rūmų pranešimą.
„Man labai malonu, kad jie ėmėsi laikyti tokios linijos ir palaiko mūsų kovą“, - sakė Doyle‘as. Prieš tai jis neretai sukritikuodavo Jungtines Valstijas nenaudojant savo įtakos TVF, kad smarkiau paspaustų kreditorius.
Tačiau Ianas Bremmeris, „Eurasia Group“ įkūrėjas ir naujos knygos apie Amerikos galią autorius, mano, jog Baltųjų rūmų pranešimai nėra pakankamai stiprūs, nes jų neseka joks konkretus ekonominis ar diplomatinis spaudimas iš JAV.
Bremmerio teigimu, Baltųjų rūmų pranešimai, „grubiai sakant, yra ekvivalentas JT generalinio sekretoriaus Ban-Ki Moono smurto prieš Sirijos civilius pasmerkimams. Jais išreiškiama plačiai pripažįstama nuomonė, bet mes nestatome ant stalo pinigų ir neturime savo atstovo valstybių susitikimuose su pagrindiniais lyderiais. Šiuo atžvilgiu amerikiečiai, drauge su britais, beveik yra atsidūrę šoninėse linijose.“
Nepaisant to, Bremmeris tiki, jog po referendumo baigties naujas susitarimas tarp Graikijos ir jos kreditorių yra labiau tikėtinas, nes jis suteikia Tsiprui politinę priedangą Graikijoje. Jis taip pat teigiamai įvertino Tsipro sugebėjimą nuo to laiko užsitikrinti opozicijos lyderių paramą ir prieštaringai vertinamo šalies finansų ministro Yanio Varoufakio pakeitimą.
„Tsipras galėjo imtis kur kas labiau populistinių metodų, bet to nepadarė. Jis padarė protingą dalyką, - sakė Bremmeris. – Dabar vokiečiai privalo atsakyti tuo pačiu.“
