Tuo metu, kai Jungtinė Karalystė ryžtingai imasi gydyti pacientus, kenčiančius nuo ilgalaikių COVID-19 padarinių, Jungtinės Valstijos dėl savo decentralizuotos sveikatos apsaugos sistemos šiuo požiūriu aiškiai atsilieka.
„Ilgasis COVID“ – atsiradęs po pirmosios koronaviruso bangos 2020 metų pavasarį, – manoma, kelias savaites ar net mėnesius vargina kone ketvirtadalį visų pacientų, pasireikšdamas tokiais simptomais kaip lėtinis nuovargis, raumenų skausmas ir kognityvinė disfunkcija, arba vadinamasis „smegenų rūkas“.
Be nacionalinės priežiūros mechanizmo JAV mokslininkai, tiriantys povirusinį sindromą, darbuojasi izoliuotai. Ligoninių sistemose, klinikose ir draudikų struktūrose pacientų ligos istorijos pildomos nenuosekliai, o tai kelia didžiulį iššūkį tiems, kurie mėgina surinkti duomenis apie „ilgąjį COVID“.
Gydytojai klinicistai gydymo metodus kuria dažniausiai atskirai, ir nors 42 valstijos turi bent vieną „ilgojo COVID“ kliniką, pastarosios daugiausia sukoncentruotos miestų vietovėse. Tik birželį JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) paskelbė rekomendacijas dėl „ilgojo COVID-19“, ir nors nacionaliniai tyrimai pagaliau pradėti, standartizuotas gydymas dar negreitai bus taikomas.
Tuo tarpu Jungtinė Karalystė renka duomenis ir standartizuoja gydymo sistemą nuo 2020 metų pabaigos, – ji įkūrė 83 „ilgojo COVID-19“ klinikas, naudojančias tas pačias klinikinei priežiūrai skirtas gaires.
Remdamasis ankstesnėmis šalies pastangomis įvertinti viruso paplitimo lygį ir atlikti tyrimus, susijusius tiesiogiai su hospitalizacijomis po ūmaus COVID, JK Nacionalinis sveikatos mokslinių tyrimų institutas sekmadienį pareiškė, kad bus skirta 27,5 mln. JAV dolerių penkiolikai tyrimų, kurių metu bus išnagrinėtos sindromo priežastys ir jo fizinis bei psichinis poveikis.
Nors Jungtinės Valstijos drastiškai sumažino ūmių infekcijų mastą, bendras šalies atvejų skaičius – didžiausias pasaulyje, viršijantis 34 mln. nustatytų infekcijų, – reiškia, kad milijonus žmonių greičiausiai vargino ar galbūt iki šiol vargina „ilgasis COVID“. Plintant delta atmainai, o atskiriems JAV rajonams priešinantis vakcinacijai, mirtingumas ir „ilgojo COVID-19“ atvejų skaičius tampa svariais veiksniais, lėtinančiais rekordinę šalies kovą su pandemija.
„Šiuo metu susirūpinimą mums kelia kritinė ūmi fazė, įsivaizduojame, kad su lėtiniais procesais tvarkysimės vėliau, – sakė Michaelas Kinchas, Sent Luise veikiančio Vašingtono universiteto rektoriaus pavaduotojas, kuris, būdamas pats mokslininku, padėjo kurti vaistus. – Bet kiek žmonių gali nukentėti dėl tokio mūsų požiūrio?“
Netvarkingi duomenys
Apie 3,2 mln. Jungtinės Karalystės gyventojų, arba 6,2 proc. šalies suaugusių žmonių populiacijos, vargina „ilgojo COVID“ simptomai, kurie neigiamai atsiliepia jų kasdieniam gyvenimui, rodo naujausia šalies Nacionalinio statistikos biuro atlikta respondentų apklausa.
Tokio tipo įvertinimų neskelbiama Jungtinėse Valstijose, kur duomenų rinkimas ir išteklių paskirstymas yra daug fragmentiškesnis. Kiekviena klinika turi savo informacijos apie pacientą rinkimo sistemą, tad kai kurie mokslininkai kliaujasi draudimo duomenų bazėmis, norėdami nustatyti faktus apie vadinamuosius „ilgojo COVID“ nešiotojus.
Ir netgi toks problemos sprendimas toli gražu nėra tobulas: neturint apmokėjimo už specialiąją ilgojo COVID gydymo paslaugą kodo, mokslininkams tenka naršyti po medicininius įrašus ieškant svarbios informacijos.
„Mūsų klinika surenka tam tikrus duomenis, kurie iš dalies sutampa su kitų klinikų informacija, bet visi tą daro šiek tiek kitaip, dėl to duomenų sujungimas tampa sudėtingesnis“, – sakė Johnas Baratta, vienas iš direktorių, vadovaujančių Čapel Hile esančio Šiaurės Karolinos universiteto ilgojo COVID klinikai.
Charlotte Summers, vyriausioji JK nacionalinio HEAL-COVID klinikinio tyrimo ekspertė, tiesiogiai bendradarbiauja su ligoninės sistema ir Sveikatos mokslinių tyrimų institutu, siekdama ištirti ir gydyti pacientus, patiriančius sunkius simptomus praėjus kelioms savaitėms po hospitalizacijos dėl kovido. Pasak ekspertės, sveikatos priežiūros ir mokslinių tyrimų infrastruktūrų sujungimas turėjo lemiamą reikšmę siekiant pažangos.
„Tai buvo neabejotinai labai svarbu atliekant vakcinų bandymus, gydymo bandymus ir visa kita, – sakė ji. – Jie skyrė išteklių ir pasirūpino, kad būtų pašalintos kliūtys.“
Jungtinėse Valstijose ir už jų ribų jau stengiamasi standartizuoti COVID pacientų duomenis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ruošiasi spalį pristatyti ICD-10 diagnostinį „ilgojo COVID“ kodą, ir tai palengvintų mokslininkų pastangas ištyrinėti sveikatos įrašus. Praėjusių metų rugsėjį JAV nacionaliniai sveikatos institutai pristatė platformą „National Covid Cohort Collaborative“, arba N3C, kuri dabar yra viena iš didžiausių COVID įrašų informacijos šaltinių pasaulyje. Vis dėlto standartizuoti duomenis teks techniniams N3C specialistams.
Christopheris Chute‘as, vienas iš N3C programos vadovų iš Baltimorės mokyklos „Johns Hopkins Bloomberg School of Public Health“, sakė, kad mašininis mokymasis padėjo nustatyti apie 1000 pacientų, kuriems, jų įsitikinimu, pasireiškė „ilgojo COVID“ simptomai – iš 6,5 mln. Pasak Chute‘o, nors Jungtinėje Karalystėje yra daug daugiau prieinamų pacientų medicinos dokumentų įrašų, dauguma jų yra mažiau išsamūs nei informacija, kurią surenka N3C.
„Jie nesugeba atlikti tokio integruoto darbo, kokį atliekame per N3C platformą, – sakė jis. – Turime daug mažesnę pacientų populiaciją, bet jų duomenys, vidutiniu vertinimu, daug paviršutiniškesni.“
Pirmenybė gydymui
Alba Azola, viena iš Johns Hopkins pokovidinės klinikos direktorių, gydo pacientus su „ilgojo COVID“ simptomais nuo 2020 metų balandžio. Liepą jos kolegos iš COVID mokslinių tyrimų grupės kreipėsi į ją ir kitus direktorius su siūlymu įsteigti ilgojo COVID kliniką. Jie nežinojo, kad tokia klinika jau veikia.
„Iš tiesų, buvo kiek nesmagu, – pasakojo ji. – Komunikacija tarp institucijų, netgi toje pačioje institucijoje, yra labai fragmentiška.“
Tam, kad pastoviai gautų informacijos apie naujausią tyrimą, A. Azola kiekvieną savaitę rengia susitikimus su savo „ilgojo COVID“ klinikos komanda, kaip ir su nepriklausomais disfunkcijų ekspertais, per kuriuos aptariami naujausios išvados tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Dukart per mėnesį vakarais ji kalbasi per vaizdo ryšį su Fizinės medicinos ir reabilitacijos akademijos nariais apie ilgojo COVID simptomų įvertinimą ir kontrolę. Ji taip pat užsiminė, kad „ilgojo COVID tviterio“ sekimas padeda atrasti publikuotus tyrimus.
„Aš pavargau vien nuo minčių apie tai, – sakė ji. – Baisoka, jeigu esi šeimos gydytojas atokioje kaimo vietovėje – tu negali dalyvauti tuose visuose susitikimuose ir susipažinti su visais straipsniais, kad neatsiliktum nuo informacijos srauto.“
Šiuo metu Jungtinėse Valstijose jau vyksta nacionaliniai „ilgojo COVID“ tyrimai, panaudojant 1,15 mlrd. dolerių finansavimą, kurį JAV Kongresas skyrė moksliniams tyrimams 2020 m. gruodį.
Gegužės mėnesį Nacionaliniai sveikatos institutai atrinko tris institutus vadovauti klinikiniams tyrimams, kuriuose dalyvautų dešimtys šalies mokslininkų ir apie 20 000 dalyvių. Andrea Troxel, viena iš pagrindinių Niujorko medicinos centro „NYU Langone Health“ komandos, kurią atrinko agentūra, eksperčių, teigė, kad tokia iniciatyva bus itin svarbi siekiant išsiaiškinti „ilgojo COVID“ skiriamuosius ženklus, kuriuos nustatyti yra sudėtinga.
Tą reikia daryti išties sąmoningai, nes mes gyvename sistemoje, kuri automatiškai nepalaiko tokios iniciatyvos“, – sakė ji.
Vis dėlto, teigia Troxel, gali praeiti dar vieni metai, kol bus gautos pirmosios išvados. Antrojo tyrimų etapo metu pagrindinis dėmesys bus sutelktas į gydymo paieškas. Pasak britų mokslininkės Summers, pirmenybė turi būti teikiama šimtų tūkstančių paveiktų pacientų gydymui.
„Galimi du variantai: laukti ir nuspręsti, kad žinome apie tai absoliučiai viską ir leisti dar tūkstančiams žmonių galimai kentėti, arba sakyti: mes manome, kad dabar žinome pakankamai, ir egzistuoja pusiausvyra tarp tam tikrų gydymo metodų, todėl turėtume pradėti žmonių randomizaciją“, – sakė ji.
