Naujas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytas nacionalinio saugumo dokumentas pirmą kartą įvardija Jungtines Valstijas ir NATO kaip grėsmes šalies saugumui, šią savaitę pranešė žiniasklaida. Politologų manymu, tai aiškiai parodo, kaip smarkiai pastaraisiais metais suprastėjo santykiai tarp Rytų ir Vakarų.
Dokumentas pavadinimu „Apie Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo strategiją“ buvo pasirašytas Vladimiro Putino Kūčių vakarą. Jis pakeičia 2009 m. versiją, pasirašytą tuometinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo (dabartinio ministro pirmininko), kurioje nebuvo minimos nei Jungtinės Valstijos, nei NATO.
Naujojoje versijoje rašoma, kad Rusijai pavyko sustiprinti savo vaidmenį politinėje arenoje sprendžiant globalines problemas ir tarptautinius konfliktus. Šis ryškesnis vaidmuo neva ir sukėlė neigiamą Vakarų reakciją, skelbiama dokumente.
„Rusijos sustiprėjimas vyksta naujų grėsmių nacionaliniam saugumui aplinkoje, kuri yra sudaryta iš sudėtingų ir tarpusavyje persipynusių problemų“, - rašoma jame.
Nepriklausomos politikos vykdymas „tiek tarptautiniu, tiek vidaus mastu“ lėmė „atoveiksmį iš JAV ir jos sąjungininkų, kurie siekia išlaikyti savo dominavimą globaliniuose reikaluose“. Tai, savo ruožtu, greičiausiai lems „politinį, ekonominį, karinį ir informacinį spaudimą“ Rusijai, skelbia naujasis nacionalinio saugumo dokumentas.
Santykiai tarp Rusijos ir Vakarų pasiekė naujas žemumas po to, kai Rusijos pajėgos 2014 m. kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, kai protestai Ukrainoje privertė jos prorusiškai nusiteikusį prezidentą Viktorą Janukovyčių sprukti į Rusiją. Nuo to laiko, Vakarai kaltina Rusiją teikiant paramą sukilėliams rytų Ukrainoje, tačiau Maskva neigia aktyviai remianti tuos kovotojus.
Dėl vaidmens Ukrainos konflikte Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga yra įvedusios plataus masto ekonomines sankcijas prieš Rusijos kompanijas ir asmenis. Maskva į tai sureagavo apribodama maisto ir kitų produktų importą iš ES.
Naujasis dokumentas skelbia, jog Jungtinės Valstijos ir ES palaikė „antikonstitucinį valdžios nuvertimą Ukrainoje“, kuris sukėlė gilią atskyrą Ukrainos visuomenėje ir kariniame konflikte. Jis taip pat įvardija NATO plėtrą kaip kitą grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui ir skelbia, jog JAV išplėtė savo karinių-biologinių laboratorijų tinklą kaimyninėse šalyse.
Dokumentas, kurį įvairūs vyriausybės organai naudoja kaip pagrindą planuojant strategijas, susijusias su nacionaliniu saugumu, neužsimena apie Sirijos konfliktą. Primename, kad rugsėjo 30 d. Rusija pradėjo oro antskrydžius prieš sukilėlius Sirijoje, kovojančius su Rusijos sąjungininko prezidento Basharo al Assado vyriausybe.
Taip pat reikšminga tai, kad Putinas jau anksčiau buvo užsiminęs apie didėjantį karo tarp pasaulio supergalių pavojų. Apie tai jis kalbėjo praėjusių metų spalį, Valdajaus diskusijų klubo konferencijoje. Anot Putino, „pasaulio lyderiai 1960-aisiais, 70-aisiais, 80-aisiais ir netgi 90-aisiais naudojo savo ginkluotas pajėgas kaip išskirtinę priemonę. Tokiu būdu, jie elgėsi atsakingai, pasverdami visą galimą naudą ir galimus padarinius. Šaltojo karo pabaiga užbaigė ideologinį susipriešinimą, tačiau pagrindas kivirčams ir geopolitiniams konfliktams liko... Pastaruosius 25 metus jėga yra naudojama kur kas laisviau“.
Jis taip pat įspėjo, kad tai reiškia, jog „politinė, ekonominė ar karinė konkurencija gali išsprūsti mums iš rankų“, bei kaip didžiausią pavojų išskyrė „regioninius konfliktus, ypač „ginčytinose“ vietose, kur susikerta galingiausių šalių ar blokų interesai“ bei „naująją ginklavimosi varžybų spiralę“. Putinas taip pat užsipuolė „taip vadinamo nuginkluojančio pirmojo smūgio koncepciją (turėdamas omenyje JAV), įskaitant didelio taiklumo, ilgo nuotolio nebranduolinių ginklų panaudojimą, kurių poveikį galima prilyginti branduoliniams ginklams“.
Savo kalboje Putinas taip pat padarė išvadą, jog Rusijos branduolinių ginklų arsenalas jau nebeatbaidys kitų šalių, kurios sieks įgyvendinti savo interesus per globalinį karą. Jis pareiškė: „Branduolinė grėsmė prarado savo vertę. Kai kurie žmonės netgi tiki iliuzija, kad yra įmanoma vienos šalies pergalė pasauliniame konflikte – be negrįžtamų, nepriimtinų, kaip sako ekspertai, pasekmių nugalėtojui, jeigu toks kada nors atsiras.“
