Amerikiečiai dėl prastėjančios ekonominės situacijos šalyje kaltina politinį susiskaldymą Vašingtone, ir atsakingais laiko tiek demokratus, tiek respublikonus, atskleidė trečiadienį paviešinta Harvardo verslo mokyklos ataskaita.
Joje pažymima, kad JAV bendrasis vidaus produktas nuo 2000 m. augo maždaug 2 proc. per metus – kur kas lėčiau nei 3-4 proc. vidurkis per pastarąjį pusšimtį metų iki to laiko. Ataskaitos autorių teigimu, lėtą augimą lėmė eilė skirtingų faktorių, įskaitant komplikuotą korporacinių mokesčių kodeksą, painią imigracijos sistemą bei infrastruktūros susidėvėjimą.
Pasak tyrėjų, tokie faktoriai kaip auganti atlyginimų nelygybė tarp kai kurių demografinių grupių, produktyvumo augimo lėtėjimas ir vis didėjantis skaičius darbingo amžiaus žmonių, kurie neturi darbo ir jo neieško, rodo, kad JAV ekonomika tampa vis mažiau konkurencinga.
Tyrimas, kurio vyriausiasis autorius yra Michaelas Porteris, geriausiai žinomas dėl savo knygos „Competitive Strategy“, taip pat skelbia, kad JAV politinė sistema „nebeatneša laukiamų rezultatų vidutiniam amerikiečiui“.
Didžioji dalis apklaustųjų, kuriuos sudarė Harvardo verslo mokyklą baigę asmenys, sakė manantys, kad JAV politinė sistema kenkia šalies ekonomikai. Šis požiūris kirto partines linijas – šiuo klausimu sutaria 82 proc. respublikonų, 74 proc. nepriklausomų rinkėjų, ir 56 proc. demokratų.
„Tik mažuma kiekvienos partijos narių manė, kad jų atstovaujama partija juda keliu, kuris skatina ekonominį augimą“, - sakė Janas Rivkinas, Harvardo verslo mokyklos profesorius ir tyrimo bendraautorius.
Respondentų nebuvo klausiama, ar jie palaiko respublikonų kandidatą į prezidentus Donaldą Trumpą, ar demokratę Hillary Clinton, tačiau kai kurie apklaustieji išreiškė nerimą, kad nė vienam jų Baltuosiuose rūmuose nepavyks išspręsti Vašingtoną kamuojančių politinių problemų, sakė Rivkinas, pažymėdamas: „Bet kuris į dabartinę sistemą išrinktas kandidatas susidurs su spaudimu nutraukti tą paralyžių.“
Atskira apklausa, nagrinėjusi bendros publikos nuomones, taip pat atskleidė, kad mažesnis, bet vis tiek reikšmingas žmonių skaičius kaltina politinę sistemą užgesinus JAV ekonomikos plėtrą. 49 proc. respublikonų, 38 proc. nepriklausomų rinkėjų ir 26 proc. demokratų teigė, kad politika kenkia ekonominiam augimui.
Tyrimas, kurio vyriausiasis autorius yra Michaelas Porteris, geriausiai žinomas dėl savo knygos „Competitive Strategy“, taip pat skelbia, kad JAV politinė sistema „nebeatneša laukiamų rezultatų vidutiniam amerikiečiui“.
Tyrėjai taip pat nėra įtikinti JAV ekonomikos atsigavimu po 2007-2008 m. finansinės krizės, ir dėl progreso trūkumo kaltina vyriausybę, palaužtą politinės atskirties.
„Nors lėtas atsigavimas yra pastebimas, iš esmės JAV ekonomika ir toliau išlieka silpna, bei palieka daugybę amerikiečių likimo valiai, - rašo tyrimo autoriai. – Federalinė vyriausybė nepasiekė jokio reikšmingo politinio progreso, kad atkurtų Jungtinių Valstijų konkurencingumą per pastarąjį dešimtmetį ir daugiau, t. y. nepradėjo jokios mokesčių reformos ir nedidino investicijų į infrastruktūrą.“
Tai, rašo autoriai, „atspindi nerealistišką ir neefektyvų nacionalinį diskursą dėl JAV ekonomiką supančių problemų bei žingsnių, kuriuos būtina žengti norint sukurti ekonominį klestėjimą. Verslai per pastarąjį dešimtmetį pernelyg dažnai neįdėjo reikiamų pastangų, kad tai pakeistų, o ydinga JAV politinė sistema nutraukė bet kokį progresą vyriausybėje, ypač Vašingtone“.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, kad aklavietė, kurioje šiuo metu yra atsidūrusios abi partijos, užkerta kelią federalinei vyriausybei spręsti JAV ekonomiką kamuojančias struktūrines problemas, bei rekomenduojama žengti tam tikrus žingsnius, kad būtų rastas išėjimas iš tos aklavietės. Tarp jų yra įstatymų pakeitimas taip, kad politikai nebegalėtų vykdyti rinkimų machinacijų keičiant rinkiminių apygardų ribas ir užtikrinant vienos kurios nors partijos dominavimą; rinkiminių kampanijų finansų sistemos reforma; Kongreso ir Senato kadencijų trukmės nustatymas, bei partinės kontrolės eliminavimas iš federalinio įstatymų leidimo proceso.
Tyrime dalyvavo 4 807 Harvardo verslo mokyklą baigę asmenys, kurie buvo apklausti nuo gegužės 3 iki birželio 6 d., bei 1 048 atsitiktinai atrinkti suaugę amerikiečiai, apklausti birželio 10-26 d.
Tyrimas buvo paskelbtas praėjus vos dienai po to, kai Gyventojų surašymo biuras pranešė, jog vidutinės namų ūkių pajamos per praėjusius metus paaugo 5,2 proc. iki $56,500, aukščiausio lygio nuo 2007 m.
