JAV vadovaujamos sąjungininkų koalicijos antskrydžiai, kuriais siekiama pažaboti „Islamo valstybės“ grupuotę Irake ir Sirijoje, greičiausiai pražudė šimtus civilių, skelbia pirmadienį vienos nepriklausomos stebėjimo organizacijos išplatinta ataskaita.
Ataskaitoje, kurią sudarė „Airwars“ – projektas, kurio tikslas yra stebėti į ekstremistus nutaikytus tarptautinius antskrydžius – skelbiama, jog per 57 specifinius reidus buvo nužudyti mažiausiai 459 civiliai ir sukeltos dar 48 įtariamos „artilerinės ugnies“ žūtys.
Nors „Airways“ pažymi, kad patvirtinti bet kokią informaciją IS kontroliuojamoje teritorijoje yra sudėtinga, kitos organizacijos taip pat praneša apie panašų JAV vadovaujamų oro antskrydžių aukų skaičių.
„Beveik visos ne kovotojų mirtys po numanomų koalicijos antskrydžių į viešumą iškyla per 24 valandas – kartu su išplatintomis atviromis tų aukų nuotraukomis, - rašoma ataskaitoje. – Šiame kontekste, dabartinė koalicijos politika slėpti ar sumenkinti šias žūtis neatrodo protinga, ir ji rizikuoja perduoti „Islamo valstybei“ ir kitoms jėgoms galingą propagandos įrankį.“
Jungtinės Valstijos oro antskrydžius Irake pradėjo rugpjūčio 8 d., o Sirijoje – rugsėjo 23 d., su tikslu pažaboti IS. Kitos šalys taip pat vėliau prisijungė prie antskrydžių, kad padėtų savo kovotojams ant žemės abejose šalyse išstumti ekstremistus. Iki šiol koalicija Irake ir Sirijoje surengė daugiau nei 5 800 antskrydžių. Tačiau per tą laiką JAV atsakomybę prisiėmė tik už dviejų civilių žūtis: dviejų vaikų, kurie praėjusiais metais buvo nužudyti per amerikiečių reidą prieš su „Al Qaeda“ siejamais kovotojais Sirijoje. Per tą patį reidą taip pat buvo sužeisti du suaugusieji, skelbia gegužę JAV kariuomenės išplatintas šio incidento tyrimas.
Tas antskrydis yra vienas iš mažiausiai keturių šiuo metu JAV kariuomenės vykdomų tyrimų, nagrinėjant antskrydžių metu žuvusias civiles aukas. Dar vienas tyrimas nagrinėja kitą Sirijoje surengtą reidą; dar du – Irake.
„Airwars“ teigimu, organizacija identifikavo 57 antskrydžius, remdamasi pranešimais iš „dviejų ar daugiau patikimų šaltinių, dažnai su biografiniais, fotografiniais ar filmuotais įrodymais“. Tie reidai taip pat sutampa su patvirtintais koalicijos antskrydžiais, tuo laiku atliktais tose vietose, sakė jos atstovai.
Kitos organizacijos taip pat yra pranešę apie didelius aukų skaičius, už kuriuos, kaip įtariama, yra atsakingi JAV vadovaujami antskrydžiai. Britanijoje veikianti Sirijos žmogaus teisių stebėjimo organizacija, dokumentuojanti Sirijos konfliktą per šalyje veikiančių aktyvistų tinklą, pranešė, jog nuo antskrydžių pradžios buvo nužudyti 173 Sirijos piliečiai, tarp kurių buvo 53 jaunesni nei 18 m. amžiaus vaikai. Dauguma civilių buvo nužudyta per reidus netoli naftos perdirbimo fabrikų ir gręžinių šiaurinėse Hasekės, Rakos, Alepo ir Deir el Zoro provincijoje.
Daugiausiai aukų nusinešęs incidentas įvyko gegužės 4 d., kai JAV vadovaujamos sąjungininkų koalicijos antskrydžiai šiauriniame IS kontroliuojame Bir Mahli kaimelyje netoli Kobanės pražudė 64 žmones, įskaitant 31 vaiką, teigia Sirijos žmogaus teisių stebėjimo organizacija. Tuo tarpu Pentagono atstovas tuo laiku sakė, kad nėra jokios informacijos, rodančios, kad kaimelyje būta civilių, tačiau aukų skaičius buvo patvirtintas Sirijos opozicijos grupuočių.
Per kitą incidentą birželio 8 d., antskrydyje, kurį greičiausiai surengė JAV vadovaujama koalicija prieš IS kontroliuojamą Dali Hasan kaimelį, taip pat esantį netoli Kobanės, žuvo septynių asmenų šeima, skelbia organizacija.
Tuo tarpu JAV sąjungininkė Turkija taip pat pranešė tirsianti Irako kurdų regioninės vyriausybės ir Kurdistano darbininkų partijos, arba PKK, kaltinimus, jog turkų antskrydžiai buvo kalti dėl pastarojo meto civilių aukų šiauriniame Irako Zargelio mieste.
Pirmadienį Irako kurdų regiono lyderis, prezidentas Massoudas Barzani, taip pat sakė, jog Irako kurdai privalo išlaikyti šiaurės vakarų Irako kontrolę, įskaitant Sindžaro miestą, po to, kai šis bus atimtas iš IS kovotojų. Jo kalba buvo pasakyta Sindžaro patekimo į IS rankas metinių proga. Šio miesto netektis privertė tūkstančius Irako jazidų mažumai priklausančių žmonių bėgti į kalnus bei paskatino Jungtines Valstijas pradėti reidus prieš šią ekstremistinę grupuotę.
