Japonijos ekonomika šių metų antrąjį ketvirtį netikėtai susitraukė, palikdama trečią pagal dydį ekonomikos galiūnę pasaulyje techninėje recesijoje.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) liepos-rugsėjo laikotarpiu nukrito iki 1,6 % augimo per metus, palyginus su prieš tai prognozuotu 2,1 % kasmetiniu augimu. Po to taip pat sekė naujas 7,3 % augimo prognozės sumažinimas antrajame ketvirtyje, kuris tapo didžiausiu nuokryčiu nuo to, kurį sukėlė pražūtingas 2011 m. kovo mėn. žemės drebėjimas ir cunamis.
Ekonomistai dabar teigia, kad dėl silpnų ekonominių prognozių Japonijos vyriausybė gali atidėti pardavimo mokesčio didinimą.
Pardavimo mokesčio augimas
Plačiai manoma, jog Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe greitu laiku paskelbs išankstinius rinkimus, kuriuose sieks gauti mandatą atidėti 2015 m. numatomą 10 % pardavimo mokesčio didinimą.
Šį mokestį 2012 m. patvirtino ankstesnė vyriausybė, tikintis sumažinti milžinišką Japonijos viešojo sektoriaus skolą, kuri yra viena didžiausių tarp išsivysčiusių šalių. Balandžio mėnesį buvo pradėtas pirmas šio mokesčio didinimo etapas – nuo 5 % iki 8 %, kuris paveikė augimą antrajame ketvirtyje ir, akivaizdu, toliau daro neigiamą įtaką šalies ekonomikai.
Trečiajame ketvirtyje Japonijos ekonomika susitraukė 0,4 % palyginus su praėjusiu ketvirčiu. Duomenys taip pat rodo, kad augimas privačiame sektoriuje, kuris sudaro apie 60 % visos šalies ekonomikos, buvo kur kas silpnesnis nei tikėtasi.
Būsimo pardavimo mokesčio didinimo perspektyva jau dabar yra svarstoma dėl ir taip silpnų ekonominių rodiklių.
„Japonijos ekonomika yra recesijoje ir šiuo metu traukiasi jau tris iš paskutinių keturių ketvirčių“, - sakė Glennas Levine‘as, vyriausiasis „Moody's Analytics“ ekonomistas.
„Labiausiai tikėtinas kelias dabar yra gruodžio mėnesį surengti išankstinius rinkimus, per kuriuos rinkėjai, savaime suprantama, balsuos už mokesčio didinimo atidėjimą“, - teigė jis.
Prognozuojami rinkimai
Vis aktyviau spėliojama, kad Japonijos premjeras kitą mėnesį paskelbs išankstinius rinkimus, kad gautų paramą praėjus vos dvejiems metams po jo išrinkimo į šį postą.
Vietinė žiniasklaida praneša, jog Abe jau kitą savaitę gali paskelbti apie šiuos rinkimus, kurie greičiausiai būtų surengti gruodžio 14 d.
Vyriausiasis Japonijos vyriausybės atstovas spaudai Yoshihide Suga pirmadienį sakė, kad ministras pirmininkas dar turi apsispręsti dėl žingsnių, kuriuos reikia žengti tebesitęsiant „sunkiai ekonominei situacijai“.
Nors Abe populiarumas nuo to laiko, kai jis 2012 m. perėmė vyriausybės vadovo pareigas, nukrito, manoma, kad jis laimėtų rinkimus, jeigu šie būtų paskelbti, nes opozicija ir toliau išlieka susiskaldžiusi.
Kas nepavyko Abenomikai?
2013-ųjų pavasarį ministras pirmininkas Shinzo Abe pradėjo ambicingą ekonominio augimo strategiją, kuri greitai tapo žinoma kaip „Abenomika“. Jos tikslas buvo iškelti Japonijos ekonomiką iš 20 metų trunkančios defliacijos ir sugrąžinti ją į ekonominio klestėjimo kelią. Per skatinamąsias išlaidas į ekonomiką buvo pumpuojami milijardai dolerių. Japonijos bankas žengė dar toliau ir išspausdino šimtus milijardų dolerių naujų kupiūrų, kurias panaudojo valstybinių obligacijų pirkimui.
Tai turėjo du padarinius. Visų pirma, tai sumažino jenos vertę ir padarė Japonijos eksportą pigesniu. Antra, tai išstūmė investuotojus iš obligacijų rinkos į akcijų rinką. Tokijo akcijų biržos rinka sparčiai išaugo. 2013 m. viduryje atrodė, kad Japonijos ekonomika grįžo į tai, kas buvo laikoma stipriu augimu.
Tada, 2014-ųjų pradžioje, Abe vyriausybė ėmėsi apskaičiuotos rizikos. Augant ekonomikai ji galėjo surizikuoti pakelti mokesčius pirmą kartą per beveik 20 metų. Vartojimo (pirkimo) mokestis buvo padidintas nuo 5 iki 8 %. Mokesčio padidinimas buvo reikalingas tam, kad kuo greičiau užkamšytų milžinišką skylę Japonijos viešuosiuose finansuose.
Tačiau rizika neatsipirko. Japonijos vartotojai apskritai nustojo leisti pinigus ir ekonomika grįžo atgal į recesiją. Kodėl? Jenos smuktelėjimas atnešė netikėtą sėkmę Japonijos eksportuotojams. Tačiau vietoje to, kad padidintų savo darbuotojų algas, jie ant tų pinigų „atsisėdo“.
Tuo tarpu milžiniškas augimas akcijų rinkoje atnešė naudos tik nedidelei daliai turtingųjų. 80 % japonų neturi jokių akcijų, jų atlyginimai nedidėja arba netgi mažėja, o mokesčio padidinimas verčia juos jaustis dar skurdesniais.
Būtent todėl jie nustojo leisti pinigus ir klestinti ekonomika grįžo prie savo vargingų ištakų.
