Šiuo metu įsivėlęs į didžiausią savo politinės karjeros mūšį su respublikonu gubernatoriumi Bruce’u Rauneriu, Ilinojaus Atstovų rūmų spikeris Michaelas Madiganas tikina, kad viskas, ko jis siekia, tėra apsaugoti „pagrindines demokratų partijos vertybes“. Tai kilnus siekis, ir mes norime tuo tikėti. Natūralu jausti pagarbą tiems, kurie principingai pasisako svarbiais nūdienos klausimais – koks turėtų būti viešojo sektoriaus darbuotojų sąjungų vaidmuo? Kokio dydžio turi būti vyriausybė ir kiek įgaliojimų jai turi tekti? – nesvarbu, ar mes pritariame šių žmonių išreiškiamai pozicijai, ar ne.
Tačiau Mike’as Madiganas yra labai abejotinas aukštų politinių idealų šauklys. Jo karjera yra perpildyta interesų konfliktų. Kas yra naudinga jam ir jo bičiuliams, ne visada yra naudinga Ilinojaus žmonėms. O kai jis praktiškai nededa jokių pastangų, kad nors teoriškai išvengtų šių interesų konfliktų, mes neturime jokio pagrindo tikėti (ir tikėtis), kad jis į pirmą vietą iškels piliečių poreikius. Tad kieno naudai jis iš tiesų dirba ir ką iš tiesų gina?
Štai žurnalistai Chrisas Fusco ir Timas Novakas sekmadienio „Sun-Times“ numeryje atskleidė naujausią Madigano interesų konfliktą. Steve’as Brownas, kuris jau kone 30 metų užima aukštas ir svarbias pareigas Madigano administracijoje, turi savo privačią konsultacijų firmą, tarp kurios klientų yra tų, kurie finansavimo turi prašyti iš Madigano ir Generalinės asamblėjos. Tarp Browno klientų yra net viena valstijos agentūra ir valstijos universitetas. Dar vienas labai įdomus klientas yra slaugytojų asistentų ruošimo programa, pavadinta New Start Inc., kurios finansavimas iš valstijos biudžeto per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau nei dvigubai.
Brownas tikino, kad jis ne tik niekada nesiėmė lobizmo nei prieš Madiganą, nei prieš nieką kitą Springfilde, kad padėtų savo klientams, tačiau dar ir atsisako dirbti su klientais, kurių tikslas – per jį priartėti prie Madigano. Deja, mes neturime kito kelio, kaip tik patikėti jo žodžiais. Brownas nėra valstijos darbuotojas (Madiganas jam moka atlyginimą iš valstijos lėšų pagal darbo sutartį), tad jam negalioja valstijos etikos įstatymai, reikalaujantys atskleisti savo klientų vardus.
Jei Brownas nė karto nekalbėjo su Madiganu apie savo klientų poreikius, tai būtų tiesiog neįtikėtina. Spikeris ir jo atstovas daugybę metų artimai bendradarbiauja profesinėje srityje. Kad tarp jų yra didelis pasitikėjimas, akivaizdu iš to, kaip užtikrintai Madigano vardu Brownas kalba su žurnalistais. Tačiau še tau, kad nori. Jei jis sako, kad netarpininkauja tarp savo klientų ir Madigano, mes neturime kitos išeities, kaip tik juo patikėti, nes priešingai įrodyti negalime.
Tokius dalykus galima pavadinti „sąžiningu papirkimu“. Ši frazė buvo sukurta XIX a.Niujorke, apibūdinant praktiką, kuri Čikagoje buvo ištobulinta iki meno formos. Jei esate iškilus politikas ar jam artimas asmuo, jums tereikia įsteigti savo teisininkų kompaniją ar konsultacijų verslą ir klientai pasipila kaip iš gausybės rago, tikėdamiesi sau naudos. Jums net nereikia sulaužyti nė vienos etikos taisyklės, nors šio plano patrauklumo esmė yra būtent ta, kad dauguma klientų pas jus ateina būtent su viltimis, kad jūs jas laužysite.
Pats akiplėšiškiausias Madigano interesų konfliktas visada buvo jo reikalai su Kuko apygardos vyriausiuoju inspektoriumi Josephu Berriosu. Madiganas, turintis teisininkų kompaniją, kurios specializacija yra nekilnojamojo turto mokesčių apeliacijos, prašo Berrioso mažesnio mokesčio už nekilnojamąjį klientų turtą nustatymo, kad šie gautų mažesnes mokesčių sąskaitas. Berriosas, kuris turi lobizmo kompaniją, į Madiganą kreipiasi tada, kai jo klientams ko nors reikia iš Springfildo. Abu vyriškiai tvirtina – ir kaip kas nors drįstų jais abejoti? – kad jie vienas kitam jokių nuolaidų ar paslaugų nedaro.
Tiesa, kad dabartinis konfliktas Springfilde remiasi pamatiniais ideologiniais skirtumais. Raunerio ir daugelio demokratų pasaulėžiūra tokiais klausimais, kaip kolektyvinis viešojo sektoriaus darbuotojų derėjimasis, egzistuojančios atlyginimų taisyklės, apmokestinimas ir darbuotojų draudimas, yra radikaliai skirtingos.
Tačiau kai kalbame apie Madiganą ir prisimename jo akiplėšiškus interesų konfliktus, tampa sunku įvertinti, už ką šiame mūšyje su Rauneriu kovoja jis. Už visuotinę gerovę ar asmeninę naudą ir galią?
