Daugybei žmonių yra labai gerai pažįstamas nuolatinio „dietinimosi“ jausmas: jums nepatinka jūsų atvaizdas veidrodyje, perskaitote apie naują „revoliucinę“ dietą žurnale, per porą savaičių numetate kelis įkyrius svarus, po kurio laiko jie sugrįžta. Nejau mums lemta amžinai suktis šiame užburtame rate?
Nyderlandų mokslininkai sausio mėnesio „Eksperimentinės socialinės psichologijos žurnalo“ numeryje išspausdino tyrimą, kuris suponuoja mintį, kad dėmesio sutelkimas tik į išorę gali daryti įtaką asmens jautrumui savo vidiniams sotumo impulsams.
„Mes pastebėjome, kad koncentravimasis į išvaizdą iškraipo sotumo pojūtį ir natūralų maisto kiekio pasirinkimą“, – sako tyrimo vadovė Evelien van de Veer.
Van de Veer ir jos komanda atliko du eksperimentus. 113 pirmojo eksperimento dalyvių buvo pasakyta, kad jie dalyvaus pieno kokteilio skonio bandyme. Dalyviai buvo perskirti į dvi grupes. Abi grupės gavo pieno kokteilius, tačiau tik priešais antrosios grupės dalyvių stalus buvo padėti veidrodžiai. Pusė kiekvienos grupės narių gėrė kaloringus, pusė – nekaloringus kokteilius, tačiau jiems nebuvo pasakyta, kokius kokteilius jie gavo. Po penkiolikos minučių dalyvių buvo paprašyta išeiti į kitą patalpą pažiūrėti filmo. Prie kompiuterio stovėjo dubenėlis M&M's saldainių. Mokslininkai pastebėjo, kad visi dalyviai, kurie gėrė kaloringus kokteilius žiūrėdami į veidrodį, suvalgė daugiau saldainių nei tie, kurie kokteilius gėrė be veidrodžio.
Antrojo eksperimento metu mokslininkai tyrė dvi moterų grupes. Viena grupė atėjo prieš pietus („alkio būsena“), o antroji – po sočių pietų („sotumo būsena“). Pusė abiejų grupių dalyvių buvo rodomos reklamos su itin lieknais modeliais. Tuomet visos dalyvės dalyvavo krekerių ragavime, tada 15 minučių veikė kažką kita, o tada tyrimo vedėja pasakė dalyvėms, kad krekerius palieka ant stalo, o jos gali vaišintis, jei tik pageidauja. „Alkio“ grupei priklausančios moterys suvalgė panašų kiekį krekerių, nepriklausomai nuo to, ar prieš tai žiūrėjo į lieknus modelius, tačiau „sotumo“ grupės moterys, kurios prieš tai žiūrėjo į reklamas, buvo linkusios valgyti daugiau krekerių.
Mokslininkai rėmėsi įvairiais ankstesniais saviobjektifikacijos (psichologinis terminas, apibūdinantis rūpinimąsi, kaip kiti mato ir vertina tavo kūną) ir išsiblaškiusio (nesąmoningo) valgymo tyrimais, kad paaiškintu, kodėl tyrimo dalyviai, kurie labiau koncentravosi į išvaizdą, menkiau jautė sotumo signalus. 2006 metų tyrimas atskleidė, kad moterys, kurioms buvo labai svarbu, kaip aplinkiniai mato jų kūnus, buvo labiau išsiblaškiusios ir sunkiau koncentravo dėmesį į kognityvines užduotis. Nemažai ankstesnių tyrimų taip pat patvirtina, kad žmonės, kurie valgo išsiblaškę, menkiau jaučia savo kūno sotumo signalus. Taigi, tyrimą atlikę mokslininkai padarė išvadą, kad jei žmonės koncentruojasi į išvaizdą, jie nepasirenka tinkamo suvalgomo maisto kiekio, mat valgydami jie yra išsiblaškę, tad nejaučia kūno siunčiamų sotumo signalų.
Van de Veer sako, kad šis tyrimas yra unikalus tuo, kad tiria, kaip žmonės reguliuoja savo suvartojamo maisto kiekį per du atskirus vartojimo etapus. „Labai daug tyrimų stebi, kaip išoriniai dirgikliai paveikia žmogaus vartojimą tuo momentu, tačiau mes norėjome parodyti, kad [dėmesio sutelkimo į išvaizdą] poveikis išlieka ir paveikia visą per dieną suvartojamo maisto kiekį,“ – sako Van de Veer.
Valgymo sutrikimų aktyvistė ir knygų autorė Jenni Schaefer sako, kad šis tyrimas patvirtina tai, ką valgymo sutrikimų turintys asmenys žinojo jau seniai. „Labai dažnai valgymo sutrikimų turintys asmenys jaučiasi lyg būtų vaikščiojančios galvos – jie visiškai nejaučia jokių kūno signalų, nei alkio, nei sotumo“, – sako Schaefer.
Tačiau šis tyrimas aktualus ne tik turintiems valgymo sutrikimų, bet ir nuolat dietų besilaikantiems, sako registruota dietologė ir mitybos konsultantė Evelyn Tribole, 1996 metais pradėjusi Intuityvaus valgymo programą. „Nuolat su tuo susiduriu: žmonės pradeda valgyti taip, kaip, jų nuomone, valgo įžymybės ar modeliai. Jie ignoruoja savo alkio/sotumo pojūčius, kol galiausiai apskritai jų nebejaučia“, – sako Tribole. Jos nuomone, vienintelis kelias – sąmoningas gyvenimo būdo keitimas vietoj trumpalaikių dietų maratono ir dėmesio perkėlimas nuo išvaizdos prie savijautos ir sveikatos.
