Kovo mėnesį „Islamo valstybė“ sunaikino Nimrudą, vieną garsiausių archeologinių kasinėjimų vietų Irake, datuojamą XIII a. pr. m. e. UNESCO šį išpuolį pavadino karo nusikaltimu, o šią savaitę iš naujo jį pasmerkė. IS tokių vietų naikinimą pateisina tuo, kad šios neva yra stabmeldiškos.
Senovinių artefaktų grobstymas ir naikinimas ir toliau nestabdomai plinta IS kontroliuojamose teritorijose Irake ir Sirijoje, ir niekas negali užkirsti kelio nelegaliam jų pardavinėjimui, kraunančiam turtus šiai islamistinei grupuotei.
Niujorko valdžia praėjusią savaitę perėmė daugiau nei $107 mln. vertės meno dirbinių, kaip manoma, pagrobtų iš Indijos ir kitų pietų Azijos vietų. 2 622 objektų kolekcijos konfiskavimas tapo didžiausiu antikvarinių kūrinių perėmimu JAV istorijoje ir yra dalis tyrimo prieš Amerikos meno kūrinių prekiautoją, kuris šiuo metu laukia teismo Indijoje.
Ši byla reprezentuoja tai, kaip plataus masto vertingų daiktų grobstymas komerciniais tikslais kelia grėsmę viso pasaulio kultūriniam paveldui, o ekspertai teigia, jog įstatymai, draudžiantys prekiauti pavogtais artefaktais, yra visiškai neveiksnūs norint įveikti šią krizę.
„Meno rinka yra labai kantri, - sako Tess Davis iš Antikvarinių dirbinių koalicijos. – Mes žinome, kad prekiautojai ir kai kurie kolekcionieriai yra pasiryžę laukti metus ar dešimtmečius, kol visuomenės dėmesys nukryps kur nors kitur, prieš bandydami prastumti tas prekes į rinką.“
Ji jau tyrinėjo vertybių grobstymo modelius per Kambodžos aštuonerių metų pilietinį karą. Jos teigimu, nelegalių prekiautojų tinklas, įsikūręs karo metu, atėjus taikai tiesiog suklestėjo ir tai turi panašumų su dabar Sirijoje ir Irake vykdomu plėšikavimu: „Viena didelė pamoka, kurią išmokome iš Kambodžos, yra ta, kad turime būti pasiruošę pokario fazei. Kad ir kokia didelė žala buvo padaryta per patį karą, kai jis baigėsi, grobstymas toli gražu nesibaigė“.
Nelegali prekyba Vidurio Rytuose yra didelis įplaukų šaltinis „Islamo valstybei“, o spaudimas imtis griežtesnio tarptautinio atsako vis didėja. Anksčiau šiais metais Jungtinių tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, raginančią šalis uždrausti prekiauti nelegaliai iš Sirijos ir Irako gauta kultūrine medžiaga, o JAV įstatymų leidėjai ieško naujų būdų sustabdyti nelegalų tokių objektų importą į Jungtines Valstijas bei taip sumažinti IS gaunamą pelną.
Tačiau ekspertai teigia, jog vienintelis būdas užkirsti kelią grobstymui yra nukreipti tarptautinę rinką prieš antikvarines prekes. Tokia priemonė padėjo gyvūnų teisių organizacijoms pažaboti brakonieriavimą.
„Kol bus žmonių, pasirengusių mokėti pinigus už antikvarines brangenybes, kuriems nerūpi, ką tai kainuos tai šaliai ar žmonėms, kurie ten gyvena, ir kuriems nesvarbu, kad jų pinigai remia organizuotą nusikalstamumą ir galbūt teroristines organizacijas, tol nelegali prekyba klestės, - sako Davis. – Kaip ir su dramblio kaulu, taip ir čia, grobstymas privalo sustoti kartu su rinka.“
Palydovų perduoti vaizdai rodo, kad daugybė istorinių vietų Sirijoje yra apiplėšiamos kone kasdien. Vietovėje netoli Hamos, supančioje senovinio Apamėjos miesto griuvėsius, plėšikai per vienerius metus iškasė daugiau nei 15 000 duobių.
„Apamėja yra garsi, tai yra Pasaulio paveldo objektas, ir numaniau, kad ji taps grobstytojų taikiniu, - teigia Katharyn Hanson, Pensilvanijos universiteto Kultūros paveldo centro archeologė. – Tačiau grobstymas taip pat pastebimas ir tokiose vietose, apie kurias niekas nėra girdėjęs ir kurios net neturi pavadinimo.“
Sudėtinga pasakyti, kiek daug neįkainojamų senienų buvo pavogta, nes tai nėra dokumentuojama. Gali praeiti dešimtys metų, kol kas nors sužinos, kad jos apskritai egzistuoja. Patty Gerstenblith, DePaul universiteto teisės profesorė, teigia, kad nepakanka sustabdyti objekto kelio į rinką.
„Mes turime sustabdyti visą kontrabandos verslą ir išardyti tarptautinį pinigus plaunančių ir IS remiančių nusikaltėlių tinklą, - sako ji.
Yra visa eilė susitarimų ir įstatymų, kuriais siekiama apsaugoti kultūrinį paveldą – įskaitant 1954 m. Hagos konvenciją, kurią JAV ratifikavo 2009 m. 1970-ųjų UNESCO konvencija buvo pirmoji tarptautinė sutartis, nukreipta prieš meno objektų grobstymą, o 2003 m. ji buvo papildyta specialia Irakui skirta pataisa. Tačiau tokius susitarimus sunku vykdyti krizės laikotarpiu, o Hagos konvencija galioja tik tiek artefaktams, kurie yra įtraukti į muziejų ar panašų institucijų kolekcijų sąrašus.
„Nesugebėjimas greitai ir veiksmingai atsakyti į situacijas, kurios kelia realų pavojų paveldui, yra didžiulė įstatymų spraga“, - sako Gerstenblith.
