Igno Bogušo ir Pranciškaus Ksavero Bogušo pėdsakais
Šiandien Lietuva tiek pasaulio, tiek Europos žemėlapiuose atrodo mažas žemės lopinėlis, tačiau tikrumoje yra garbinga ir didinga savo praeitimi, ilgokai lėmusi rytų Europos likimą. Ji išaugino garsiuosius mūsų karalius, stiprino mūsų tautos žadintojus. Ją vertino daugelio šalių žmonės. Jos pergalėmis žavėjosi net pasaulis.

Tikrasis Robinzonas Kruzas
Aleksandras Selkirkas (1676 m., Lower Largo, Jungtinė Karalystė - 1721 m., Keip Kostas, Gana) – škotų jūreivis ir piratas, 1704 m. išsodintas Chuano Fernandeso saloje Ramiajame vandenyne, kur daugiau nei ketverius metus gyveno vienas. Manoma, kad jo istorija įkvėpė Danielį Defo parašyti romaną „Robinzonas Kruzas“. Tiesa, rašytojo sukurto herojaus prototipas nebuvo toks šventuolis, kaip rašoma knygoje: jis gėrė, plėšikavo ir gyvenime neturėjo jokio Penktadienio.

Virtualioje galerijoje – beveik 6000 vaikų piešinių Sausio 13-osios tema
Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią galeriją http://sausio13.lnm.lt/, kurioje – beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Visi piešiniai sukurti 1991 metais, netrukus po to, kai rusų desantininkai bandė užimti televizijos bokštą ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastatą.

Mintį, kad A. Smetona pabėgo, mums įkalė sovietmetis
Mintį, kad Antanas Smetona pabėgo iš Lietuvos, net du kartus pakišo opozicija, o galiausiai šį teiginį saviems tikslams puikiausiai išnaudojo sovietinė valdžia, LRT RADIJUI sako istorikas Algimantas Kasparavičius. Anot jo, dešimtmečius trukusi Lietuvos okupacija šią minį taip gerai įkalė žmonėms į galvas, kad tuo spekuliuojama iki šiol, nors istoriniai faktai rodo ką kita.

Prisimintas Klaipėdos krašto atgavimas
Tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ plevėsavo ne tik Lietuvos trispalvė, bet ir raudonos, žalios ir baltos spalvų vėliava. Ją nešė Ernestas Lukoševičius, norėdamas paminėti dar vieną ne tik šauliams, bet ir Lietuvai svarbią datą – sausio 15-tąją. Šią dieną šiemet yra minimos 96 – tosios Klaipėdos krašto prijungimo metinės. 1923 sausio 9-15 dienomis Klaipėdos krašte įvyko Lietuvos Respublikos vyriausybės organizuotas sukilimas prieš Klaipėdos kraštą valdžiusią Antantės šalių administraciją bei prancūzų karinę įgulą. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 d. prie Klaipėdos prefektūros. Šio sukilimo metu žuvo dvylika lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas. Sukilimas buvo laimėtas ir Klaipėdos kraštas prijungta prie Lietuvos Respublikos. Nuotraukose - šauliškos akimirkos iš žygio.

Gyvasis fakelas Janas Palachas
„Kai skaitysite šį laišką, aš jau būsiu miręs arba netoli mirties. Žinau, kiek skausmo jums atneš šis mano poelgis. Nepykite ant manęs. Deja, mes nesame vieni šiame pasaulyje. Ryžausi tai padaryti ne todėl, kad esu pavargęs nuo gyvenimo, priešingai, dėl to, kad per daug jį myliu[...]. Ir neleiskite jiems iš manęs padaryti bepročio“, – 1969 metais atsisveikinimo laiške šeimai rašė Prahos universiteto studentas Janas Palachas. Siūlome Bernardinų.lt skaitytojams lenkų istoriko Lukaszo Kaminskio tekstą apie turbūt radikaliausią protesto prieš žmogaus laisvės ir teisės varžymus formą – susideginimą.

Kaip tarpukario studentai švęsdavo Kalėdas ir Naujuosius?
Kalėdos ir Naujieji buvo reikšmingas metas ne tik dabartinėms kartoms, tačiau ir tarpukario Lietuvos akademiniam jaunimui. „Tuometiniai studentai mokėjo linksmintis, tačiau stengėsi tą daryti ne vieni. Į švenčių sūkurį jie įtraukdavo ir visuomenę“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Tamilų tigrai
„Nepaisant to, kad žmonės gyvena skurdžiai, esame be galo laimingi būdami saugūs. Tėvams nebereikia sėsti į skirtingus autobusus tam, kad įvykus išpuoliui ir susprogdinus autobusą, bent vienas iš maitintojų liktų auginti vaikų“, – sako prof. Amalas Jayawardane, Regiono strateginių studijų centro direktorius Kolombe, pasakodamas apie 26 metus trukusį Šri Lankos pilietinį karą tarp sinhalų ir „Tamilų tigrų“ separatistų, pasibaigusį tik 2009 m. gegužę.

Betliejaus žvaigždė
Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti.“ Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. (Evangelija pagal Matą)

Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių
Goštautas – gerai ir seniai Lietuvos istorijoje žinoma pavardė. Pasigilinus plačiau apie Goštautų giminę galima atrasti daug naujų ir įdomių faktų. Mūsų literatūroje skelbiama, kad pirmasis arba seniausias Goštautas paminėtas XIV amžiaus viduryje. Lenkų Goštautų genealogijoje teigiama, kad ši pavardė buvo minima dar 1215 metais (Dinamiczny Herbarz Rodzin Polskich). Goštautas joje minimas, kaip Lietuvos kariuomenės vadas / hetman woijsk Litewskich/.

Broliai Raitai: nuo dviračio iki lėktuvo
Brolių Raitų pavardę žino kiekvienas – būtent jie yra laikomi lėktuvo išradėjais. Tačiau tikrai ne kiekvienas žino, iš kur šie talentingi broliai sėmėsi idėjų ir su kokiomis kliūtimis kovojo savo kelyje į sėkmę.

Rajano ligoninė – užmiršta ligoninė, užmirštas vardas
Greitai bėga laikas, negailestingai iš atminties ištrindamas ne tik žmones, bet ir įvykius, kurie buvo reikšmingi ir, atrodė, nepamirštami. Vienas iš tokių įvykių – Rajano ligoninės ir Rajano kūdikių ir motinų globos centro įsteigimas ir funkcionavimas tarpukario Kaune, Šančiuose. Netgi prieš kelis metus išleistoje J. Vanago knygoje „Šančių praeities takais“, kur išsamiai aprašyta Kauno priemiesčio – Šančių istorija nuo XIX a. pabaigos iki pokario laikų, apie Rajano ligoninę nėra nė žodžio, nors ji veikė 12 metų... Vargu, ar kas Lietuvoje žino, kas buvo Rajanas, o savo laiku tai buvo žmogus – legenda.