Šalis, už grotų pasodinanti daugiausiai žmonių pasaulyje, ėmėsi iš naujo analizuoti ir įvertinti jau kelis dešimtmečius sparčiai augantį kalinių skaičių ir jį kažkaip kontroliuoti, pradedant tokiomis iniciatyvomis kaip prezidentų pažadai panaikinti vienutes, baigiant bandymais sumažinti įkalinamų jaunų žmonių skaičių. Šį mėnesį kalėjimų reforma žengė dar toliau, kai JAV Teisingumo departamentas pažadėjo palaipsniui panaikinti privačius kalėjimus. Tai itin drąsus žingsnis Jungtinėms Valstijoms, kur privačiai valdomi kalėjimai yra stambus verslas.
Rugpjūčio 18 dienos dokumente, skirtame Federaliniams kalėjimų biurui, šalies generalinio prokuroro pavaduotoja Sally Yates apibrėžė JAV valdžios planus sumažinti ir „galiausiai“ panaikinti „privačiai valdomų kalėjimų“ naudojimą federaliniu lygiu. Šis žingsnis, labai džiaugsmingai sutiktas reformos šalininkų, ir po kurio iš karto nukrito didžiausių pelno siekiančių kalėjimų kompanijų šalyje akcijos, buvo žengtas iš karto po to, kai buvo išplatinta ataskaita, konstatavusi, kad privačiai valdomuose kalėjimuose sąlygos buvo kur kas prastesnės ir pavojingesnės nei valstybiniuose kalėjimuose.
Kalėjimų efektyvumas ir jų išlaikymo kaina Jungtinėse Valstijose yra itin aktuali tema, mat jos įkalinimo įstaigose kali apie 22 % visų pasaulio kalinių (nepaisant to, kad šalyje gyvena vos 5 % visos pasaulio populiacijos).
Pavyzdžiui, kalinių užpuolimai tarpusavyje pelno siekiančiuose federaliniuose kalėjimuose yra 28 % dažnesni nei valstybiniuose kalėjimuose, atskleidė minėtoji ataskaita. Be to, privačiuose kalėjimuose kaliniai yra 9 kartus dažniau laikomi užrakinti kamerose, be leidimo išeiti į kitas kalėjimo teritorijos vietas.
Kai Yates viešai pristatė naująjį Teisingumo departamento planą, ji taip pat paminėjo, kad pelno siekiantys kalėjimai paprasčiausiai dirbo ne taip efektyviai kaip jų valstybiniai atitikmenys, o jų išlaikymas nebuvo pigesnis. Štai jums ir visas laisvos rinkos pranašumas prieš valdžios institucijas. Kalėjimų efektyvumas ir jų išlaikymo kaina Jungtinėse Valstijose yra itin aktuali tema, mat jos įkalinimo įstaigose kali apie 22 % visų pasaulio kalinių (nepaisant to, kad šalyje gyvena vos 5 % visos pasaulio populiacijos).
Vis gausėjantys Jungtinės Valstijos kontraktai su privačiomis kalėjimų paslaugas teikiančiomis kompanijomis prasidėjo kaip atsakas į staiga ir smarkiai išaugusį kalinių skaičių, o šis posūkis privataus sektoriaus link taip pat buvo palaikomas lobistų bei aktyviai propaguojamos ideologijos, kad privatus verslas yra efektyvesnis nei viešasis sektorius ir kad tai galioja visoms sferoms – taip pat ir laisvės atėmimo įstaigoms.
Nuo 1980-ųjų iki 2013-ųjų metų federalinių kalinių skaičius išaugo aštuonis kartus ir peržengė 200 tūkstančių, o, kaip atsakas į šią situaciją, Jungtinėse Valstijose taip pat išaugo ir privačių kalėjimų populiacija tiek valstijos, tiek federaliniu mastu. Teisingumo statistikos biuro duomenimis, 1999-2014 metais privačiuose kalėjimuose kalinamų asmenų skaičius išaugo 90 % ir sudarė 131 300 kalinių. Tai yra apie 8 % beveik 1,6 milijono valstijų ir federalinių kalėjimų kalinių populiacijos.
Šiuo metu privataus sektoriaus kalėjimuose kali apie 15 % visų federalinių šalies kalinių (apie 30 000). Tai yra būtent tie žmonės, kurių likimams turėtų padaryti įtaką dar visiškai šviežias Teisingumo departamento pasiryžimas atsisakyti privačių firmų paslaugų.
Pelno nesiekiančios organizacijos „Amerikos pilietinių laisvių sąjunga“ (American Civil Liberties Union, Aclu) direktorius Davidas C. Fathi netikėtai paskelbtam ir ganėtinai glaustam generalinio prokuroro pavaduotojos pranešimui suteikia didelės reikšmės ir vadina Teisingumo departamento privatiems kalėjimams mestą iššūkį „istoriniu“ žingsniu.
„Tai yra itin dramatiškas pasikeitimas politikos kryptyje, kuri nesikeitė ištisus tris dešimtmečius“, – sako jis.
Nors šis teisingumo sistemos reformos aspektas galimai palies tik federaliniuose privačiuose kalėjimuose kalinčius asmenis, mat teisingumo sistema šalyje yra smarkiai decentralizuota, didžiulę veikimo laisvę paliekant pačioms valstijoms, Fahti vis tiek yra tikras, kad tai yra labai teigiamas poslinkis, kuris tikėtinai „dar labiau sustiprins“ spaudimą valstijoms sekti federalinės valdžios pavyzdžiu ir pripažinti, kad pelno motyvas teisingumo sistemoje vargu ar yra panacėja. Priešingai – panašu, kad viskas, ką šioje srityje pasiekė privatus sektorius, tai sukūrė mažiau humanišką sistemą, kuri nėra nei efektyvi, nei taupi.
