Penktadienį Lietuvos teisėjai dalyvavo Visuotiniame susirinkime, kuris yra aukščiausia teismų savivaldos institucija. Jame išrinkta nauja Teisėjų taryba, aptarti per praėjusius ketverius metus pasiekti rezultatai bei naujos veiklos kryptys. Nors pasitikėjimas teisėsauga pamažu auga, kaip vienu iš artimiausių tikslų teisėjai įvardijo jo didinimą. Ateinančių ketverių metų darbo iššūkiu laikomas ir augantis bylų skaičius bei laukiančios reformos.
Kreipdamasi į šalies teisėjus prezidentė pabrėžė, kad teismų sistemoje įvyko esminis lūžis – tą rodo ir augantis visuomenės pasitikėjimas teisingumu, ir reikšmingi pokyčiai teismuose.
„Permainos teismų sistemoje įvyko tik patiems teisėjams supratus, kad be principingo požiūrio į savo veiklą neįmanoma susigrąžinti žmonių pasitikėjimo. Iš uždaro klano teisėjai tapo atvira ir skaidria bendruomene, į kurią lygiuojasi ir teisėsaugos institucijos. Teisėjų bendruomenė tampa nepakanti korupcijai, aplaidžiam kolegų darbui, teisėjo vardo žeminimui. Teisingumo užtikrinimui svarbu ne tik įstatymo raidė, bet ir aukšta teisėjų moralė, etika, žmogiškumas“, – sakė prezidentė.
Teismų sistemos skaidrumas ir veiklos tobulinimas nuo pirmosios kadencijos pradžios yra vienas svarbiausių prezidentės prioritetų. Per šį laiką teismų sistema atsinaujino, tapo atviresnė ir skaidresnė, buvo padidinti teisėjų reputacijos ir kompetencijos reikalavimai, teismai dirba efektyviau. Per pastaruosius 7 metus pasikeitė net 80 proc. teismų vadovų, į sistemą atėjo daugiau negu 25 proc. naujų teisėjų. Teisėjų korpuso atnaujinimas laukia Aukščiausiajame ir Apeliaciniame teismuose.
Taip pat buvo gerokai pakelta teisėjų reputacijos kartelė – už teisėjo vardo pažeminimą nuo 2009 metų buvo atleista 19 teisėjų, kai iki tol per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį tokių teisėjų buvo atleista 14.
Pati prezidentė yra inicijavusi daug įstatymų pakeitimų, kurie reikšmingai prisidėjo prie teismų sistemos tobulinimo, atvirumo, kokybiškesnio ir spartesnio teisingumo vykdymo. Prezidentės iniciatyva pakeitus Teismų įstatymą, visuomenės atstovai buvo įtraukti į drausmės bylų nagrinėjimą. Patobulinus teisėjų atrankos kriterijus ir sustiprinus Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos veiklą teisėjų skyrimo procesas tapo ne tik spartesnis, bet ir kokybiškesnis – teisėjo karjerą dabar lemia kompetencija, o ne formalūs darbo stažo reikalavimai.
Svarbus žingsnis efektyvesniam teisingumo vykdymui buvo žengtas 2013 metais prasidėjus teismų reformai, kuri sujungė didžiųjų miestų apylinkių teismus. Tolesnis šios reformos etapas leis paspartinti bylų nagrinėjimą, suvienodinti teisėjų darbo krūvį, sumažinti administravimo išlaidas.
Taip pat teismai tapo modernesni – įvestas elektroninis bylų skirstymas, privalomais tapę teismo posėdžių garso įrašai įpareigojo teisėjus elgtis pagarbiai ir etiškai teismo posėdžių metu. Teismai tampa patogesni žmonėms – teismams dokumentus galima pateikti neišeinant iš namų, elektroninėje erdvėje susipažinti su bylų medžiaga, gauti informaciją apie įvykius bylose trumpąja telefonine žinute.
Paspartėjo ir bylų nagrinėjimas – pavyzdžiui, pagal civilinių bylų nagrinėjimo terminus ir atvirumą visuomenei Lietuvos teismai yra vieni pirmaujančių Europos Sąjungoje. Baudžiamosiose bylose prezidentės iniciatyva buvo apribota pertraukų trukmė, kas užkirto kelią bylų vilkinimui. Siekiant užtikrinti nešališkumą, įtvirtintas kolegialus skundų dėl suėmimo nagrinėjimas. Griežti profesionalumo reikalavimai, efektyvesnis teisingumo vykdymas davė savo rezultatų – pagal visuomenės apklausas pirmą kartą po daug metų pasitikinčių teismais žmonių yra daugiau nei nepasitikinčių.
Prezidentė pabrėžia, kad apsivaliusi ir atsinaujinusi teismų sistema turi toliau tęsti reformas, užtikrinti garbingą ir profesionalų teisingumo vykdymą, kelti aukščiausios reputacijos reikalavimus. Prezidentė palinkėjo visiems teisėjams išsirinkti atsakingai dirbsiančią Teisėjų tarybą ir pateisinti žmonių lūkesčius, laikytis principingo požiūrio į kolegų elgesį ir darbą. Šiuo metu šalyje teisingumą vykdo beveik 800 teisėjų.
Renginyje taip pat teikiama Teisėjų tarybos ir Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaita.
Visuotinis teisėjų susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Lietuvos teisėjų. Paskutinis Visuotinis teisėjų susirinkimas vyko prieš ketverius metus.
Marija Rudzevičiūtė, LRT.lt
