JAV remiamoms, kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinėms pajėgoms (SDF) apsupus paskutinį „Islamo valstybės“ kontroliuojamą žemės lopinėlį Sirijos Deir Az Zoro provincijoje, prie teroristinės grupuotės prisijungę užsienio piliečiai ėmė prašyti leidimo sugrįžti į savo gimtąsias valstybes. Bene garsiausias yra britės Shamimos Begum atvejis, kurios per žiniasklaidą perduotas prašymas baigėsi pilietybės netekimu. Tačiau ne visos šalys linkusios taip spręsti šią problemą.
Begum, kuri būdama paauglė 2015 metais prisijungė prie ISIS, tėra viena tarp šimtų į kalifatą iš daugiau nei 40 skirtingų valstybių atvykusių užsieniečių, kuriuos yra sulaikę SDF. Nors kol kas niekas per daug neskuba jų susigrąžinti, SDF tvirtina, kad negali jų visų laikyti neribotą laiką ir svarsto įvairias alternatyvas.
Vieną tokių alternatyvų prieš kelias savaites įvardino JAV prezidentas Donaldas Trumpas, paraginęs Europos valstybes iš kurdų atsiimti ir teisti savo valstybių piliečius, nes priešingu atveju jie bus tiesiog paleisti į laisvę. „JAV nenori stebėti, kaip šie ISIS kovotojai skverbiasi į Europą, nes būtent ten jie eis“, – tvirtino jis.
Parsigabenti neskuba
Kaip rašoma transliuotojo „Euronews“ puslapyje, Šiaurės Makedonija tapo pirmąja Europos valstybe, kuri ėmėsi reikšmingos ISIS kovotojų repatriacijos. 2018 metų rugpjūtį Skopjė iš Sirijos parsivežė 7 IS narius ir patraukė juos baudžiamojon atsakomybėn.
Šių metų sausį Prancūzija pareiškė svarstanti, ar parsivežti 130 Sirijoje sulaikytų vyrų ir moterų, kad galėtų juos teisti. Kol kas Paryžius nei vieno iš jų neparsigabeno, tačiau jam dalią kiek palengvino Irakas. Praeito mėnesio pabaigoje Bagdadas pareiškė, jog teis jam SDF perduotus 13 iš Prancūzijos atvykusių ISIS kovotojų, nes šie vykdė nusikaltimus prieš irakiečius.
Teigiama, kad Vokietija, iš kurios į Siriją ir Iraką išvyko daug piliečių, atidžiai stebi, kaip elgsis Prancūzija. „Federalinė vyriausybė analizuoja visus pasirinkimus dėl galimo Vokietijos piliečių sugrįžimo“, - buvo teigiama praeitų metų lapkritį išplatintame Vokietijos užsienio ministerijos pareiškime. Nors šalis dar nenusprendė, ką darys su SDF sulaikytais Vokietijos piliečiais, kovo pradžioje pasirodė žiniasklaidos pranešimų, jog vyriausybė parengė įstatymo projektą, pagal kurį iš būsimų „Islamo valstybės“ kovotojų, turinčių dvigubą pilietybę, atims Vokietijos pasą. Šis įstatymas retrospektyviai taikomas nebus.
Sudėtinga nuteisti
Kaip rašo „Euronews“, Europos valstybių nenoras susigrąžinti savo piliečius tikriausiai kyla iš nerimo, kad dauguma prieš kovotojus surinktos informacijos teisme gali būti nepriimtina.
Kalbėdamas apie atvejus Jungtinėje Karalystėje, Tarptautinio radikalizacijos studijų centro direktorius Shirazas Maheras rašė, jog „dėl daugelio priežasčių didžioji dalis to, kas vadinama „mūšio įrodymais“, teisme negalėtų būti panaudota“, nes neatitiktų įrodymams keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl to kaip ta informacija buvo gauta. Tarkim, prokurorai teisme negalėtų pateikti perimtos informacijos.
„Dėl šios priežasties kai kurie parsivežti britų kovotojai vos grįžę galėtų paprasčiausiai išeiti į laisvę. Akivaizdu, kad niekas to nenori. Kita galimybė būtų juos nuteisti už menkesnius nusikaltimus, tačiau tai kelia savų problemų“, - žurnale „New Statesman“ rašė Maheras. Pasak jo, kyla klausimas, ar pasodinus ISIS narius leisti jiems bendrauti su kitais kaliniais, nes gali kilti rizika, kad šie bus taip pat radikalizuoti.
Su Maheru sutinka ir Maartenas van de Donkas iš ES Informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN), kuris „Euronews“ teigė, kad „teisme būtų sunku įrodyti, kad jie įvykdė kokių nors nusikaltimų“. O juk tikrai yra tokių Europos šalių piliečių, kurie tvirtina į Siriją ar Iraką išvykę tik dėl noro gyventi islamo priesakais paremtoje valstybėje ir niekada nėra į rankas paėmę ginklo.
Tarptautinis tribunolas
Nepaisant šių sunkumų, praeitą savaitę Švedija pasiūlė teisinį problemos sprendimą, paragindama steigti tarptautinį tribunolą teisti ISIS užsienio kovotojus už karo nusikaltimus.
Pasak Švedijos vidaus reikalų ministro Mikaelo Dambergo, tokiu pasiūlymu labai susidomėjo Skandinavijos šalys, o dabar Stokholmas siekia įkalbėti ir kitas ES šalis.
Švedijos požiūriu tarptautinės pastangos, sprendžiant sugrįžtančių ISIS kovotojų problemą, leistų atlikti daug išsamesnius tyrimus, o vėliau ir rengti teismus.
Nors dauguma Europos valstybių nenori dėti pastangų parsigabenti savo piliečių iš Sirijos, tačiau, kaip rašo „Euronews“, jei šie sugrįžta patys, tikėtina, kad jie bus teisiami.
Praeitą mėnesį Vokietijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad apie trečdalis iš maždaug 1 tūkst. piliečių, kurie prisijungė prie IS Irake ar Sirijoje, sugrįžo atgal. Daugelis iš jų buvo nuteisti arba įtraukti į reabilitacijos programas.
„ISIS nuotakos“
Pastarosiomis savaitėmis tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė ne vienas interviu su taip vadinamomis „ISIS nuotakomis“ – užsienietėmis, kurios buvo radikalizuotos džihadistų ideologijos ir išvyko gyventi į Siriją ar Iraką.
Bene garsiausias buvo nėščios 19-metės Begum laikraščiui „The Times“ duotas interviu. Žurnalistai merginą rado vienoje Sirijos pabėgėlių stovykloje. Ji jiems teigė, kad nors nesigaili palikusi Jungtinę Karalystę, vis dėlto, dėl savo negimusio vaiko gerovės, norėtų sugrįžti atgal.
Po šio interviu Londonas nusprendė iš Begum atimti pilietybę. O praeitą penktadienį buvo pranešta, kad vos prieš savaitę gimęs Begum vaikas mirė. Tikėtina, kad Jungtinės Karalystės sprendimas buvo neteisėtas, nes pagal tarptautinę teisę draudžiama asmenį palikti be pilietybės.
Savaitgalį Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų, jog Londonas atėmė pilietybę iš dar dviejų moterų, prisijungusių prie ISIS. Britų vidaus vyriausybė atsisakė komentuoti šiuos pranešimus.
Jazidžių balsas
Žurnalistų kalbintos moterys tvirtino, kad pačios jokiuose „Islamo valstybės“ mūšiuose ar nusikaltimuose nedalyvavo. Kaip „Euronews“ teigė Van de Donkas, tokie pareiškimai gana dažni.
„Įsitikinimas, kad moterys yra nekaltos, o vyrai nusikaltėliai, situaciją nuspalvina tik juoda ir balta spalvomis, – teigė jis. – Ne visos moterys yra nekaltos – kai kurios jų dirbo šariato policijoje. Mes taip pat žinome daug tokių, kurių darbas buvo naujų narių verbavimas.“
Moterų nekaltumu taip pat suabejojo ir ISIS prievartą patyrusios jazidės. Pari Ibrahim, nevyriausybinės organizacijos „Free Yezidi Foundation“, kuri buvo įkurta padėti jazidų bendruomenei ir skleisti žinią apie jų politinę situaciją, vadovė prieš kelias savaites tinklalapiui „BuzzFeed News“ teigė, kad ji nesutinka su vyraujančiu pasakojimu, kad už ISIS kovotojų ištekėjusios moterys buvo tiesiog nekaltos įvykių stebėtojos.
Pasak jos, kai kurios kovotojų žmonos į vergovę paimtas jazides užrakindavo namuose, kad jos negalėtų pabėgti, versdavo jas dirbti fizinį darbą, kankindavo ir žemindavo.
ISIS kovotojai prieš jazidų bendruomenę Šiaurės Irake vykdė genocidą, per kurį tūkstančius moterų ir mergaičių paėmė į seksualinę vergovę.
Maheris savo tviterio paskyroje pabrėžė, kad net jei prie IS prisijungę užsienio piliečiai ir nedalyvavo jokiuose mūšiuose, jie buvo džihadistų judėjimo propagandos veidais.
„Vien savo buvimu šie smarkiai radikalizuoti asmenys IS teikė didžiulį palaikymą. Vien tai, kad jie buvo IS teritorijoje, rodė grupuotės moralinę ir propagandinę pergalę“, - rašė jis, pridurdamas, kad „šie migrantai padėjo normalizuoti tai, kad buvo visiškai nenormalu (prisijungimą prie IS).“
Kaip dėl vaikų?
Nors Europos valstybės nededa didelių pastangų parsigabenti ISIS kovotojus ir jų žmonas, jos laikosi kiek kitokio požiūrio dėl džihadistų vaikų repatriacijos.
Po Begum vaiko mirties, Jungtinė Karalystė pakeitė savo poziciją šiuo klausimu. Sekmadienį šalies užsienio reikalų sekretoriaus Jeremy Hunto pareiškė, kad vyriausybė dabar ieško būdų, kaip iš Sirijos į Jungtinę Karalystę parsivežti britų kovotojų vaikus.
Kitos valstybės ėmė veikti jau anksčiau. Praeitų metų spalį Prancūzija pranešė apie sprendimą parsigabenti ISIS kovotojų vaikus.
Kaip rašo „Euronews“, Belgijoje vaikų sugrįžimo teisė siejama su jų amžiumi. Jaunesni nei 10 metų vaikai turi teisę iškart būti parvežti į Belgiją, tačiau dėl vyresnių turi būti sprendžiama kiekvienu atveju atskirai.
Kaip rašo laikraštis „The Independent“, praeito mėnesio pabaigoje Belgijos apeliacinis teismas leido šalies vyriausybei išskirti IS narių vaikus ir jų motinas, jas paliekant Sirijoje, o jų vaikus parvežant į šalį. Taip buvo pakeistas praeitų metų pabaigoje priimtas teisėjo nutarimas, kad Briuselis privalo atsivežti dvi į Siriją išvykusias belges, jei nori repatrijuoti 6 jų vaikus, nes šeimos išskyrimas pažeistų jų teises.
Laikraštyje „El Pais“ pasirodžiusiame straipsnyje teigiama, kad Ispanija dėjo daug pastangų, kad parsivežtų IS kovotojų šeimas. Teigiama, kad šalis net yra mokėjusi gidams, kad šie IS šeimas iš konfliktų zonų atvežtų iki Turkijos.
Praeitą mėnesį Rusija iš Irako parsivežė 27 IS kovotojų vaikus. Teigiama, kad dar 30 vaikų jie parsigabeno praeitų metų gruodį. Jų mamas Maskva paliko Irake.
Nepaisant tokių pozityvių žinių, sekmadienį UNICEF išplatino pranešimą, kuriame teigė, jog „Užsienio kovotojų vaikų likimas Sirijoje vis dar neaiškus. UNICEF ragina valstybes nares prisiimti atsakomybę už vaikus, kurie yra jų piliečiai ar gimė jų piliečiams“.
