Per Vėlines prisimename Anapilin iškeliavusius artimuosius, pamąstome ir apie garsius bei žinomus žmones, kurie paliko mus per pastaruosius metus. 2014-ieji paženklinti garsių Lietuvos menininkų, visuomenės veikėjų, kitų garsių žmonių netektimis.
Vasario 10-ąją Anapilin palydėtas vienas garsiausių šalies operatorių Zigmas Pranas Gružinskas. Jis užgeso po sunkios ligos eidamas 66-uosius. Tarp jo nufilmuotų darbų – lietuvių ir užsienio literatūros klasikos ekranizacijos „Vilius Karalius“, „Benjaminas Kordušas“, „Barbora Radvilaitė“, „Kaimynai“, „Procesas“, dokumentiniai filmai „Monsinjoras“, „Lietuvos diplomatijos šefas“, „Medininkai. Nebaigta byla“, filmai apie gamtą, dešimtys teatro spektaklių, roko koncertai, garsiausių menininkų autoriniai vakarai.
Po ilgos ir sunkios ligos su šiuo pasauliu vasario 19 dieną atsisveikino ir žymus Lietuvos chirurgas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos akademikas Algimantas Jonas Marcinkevičius. Jam buvo 94-eri. A.J.Marcinkevičius yra modernios atviros širdies chirurgijos pradininkas ir paskyręs savo gyvenimą šiai profesijai, ją išvystė ir iškėlė į aukštą tarptautinį lygį. A.J.Marcinkevičius sukūrė širdies ir kraujagyslių chirurgų mokyklą, pirmasis Lietuvoje operavo daugelį širdies ydų, protezavo širdies vožtuvus, rekonstravo širdies vainikines arterijas, pašalino aortos krūtininės dalies aneurizmą.
Kovo 13-ąją Tel Avivo ligoninėje mirė 80-uosius ėjęs įžymus žydų kilmės lietuvių rašytojas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Icchokas Meras. Lietuvoje gimęs ir augęs, išgyvenęs holokaustą, kurio metu nužudyti jo tėvai, lietuvių šeimos priglaustas ir išsaugotas bei išmokslintas, vėliau Izraelyje gyvenęs žydų kilmės rašytojas rašė tik lietuvių kalba. Rašytojas 1960 m. debiutavo autobiografinių apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“. Išleido dar kelis apsakymų rinkinius ir romanus „Lygiosios trunka akimirką“, „Striptizas“, „Sara“.
Balandžio 8 dieną netektis palietė teatro pasaulį – mirė scenos veteranė, ilgametė Jaunimo teatro aktorė Irena Tamošiūnaitė. Kitais metai aktorei būtų suėję 80 metų. I.Tamošiūnaitė Jaunimo teatre dirbo 35 metus, vaidino Dalios Tamulevičiūtės, Eimunto Nekrošiaus, Algirdo Latėno, Igno Jonyno spektakliuose. Gegužės 19-ąją – dar viena skaudi netektis lietuviškojo kino ir teatro gerbėjams: mirė legendinis Lietuvos aktorius Antanas Šurna, jam buvo 74-eri. Po studijų tuometėje konservatorijoje 1963 metais A.Šurna pradėjo dirbti Kauno dramos teatre, vėliau metus vaidino Šiaulių dramos, o nuo 1965 – Jaunimo teatre. Jis suvaidino tokiuose filmuose kaip „Elzė iš Gilijos“, „Čia mūsų namai“, „Riešutų duona“, bet milijonams žiūrovų visų pirma jis – Herkus Mantas.
Televizijos pasaulį birželio 12-ąją apskriejo itin netikėta žinia – kelionės metu Jordanijoje staiga mirė vienas iš „Dviračio šou“ kūrėjų, TV prodiuseris, renginių vedėjas Gintaras Ruplėnas.
Liepos 10 dieną iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą atskriejo žinia, kad sulaukęs 96-erių Niujorke užgeso garsus lietuvių verslininkas, mecenatas Juozas Kazickas. Jis gimė lietuvių tremtinių šeimoje Rusijos stepėse. Kartu su žmona Aleksandra ir vos vienerių metų dukra J.Kazickas buvo priverstas trauktis iš Lietuvos 1944 metais. JAV jis baigė universitetą, apgynė ekonomikos daktaro disertaciją prestižiniame Jeilio universitete. Kazickai rėmė išeivių veiklą, jų namuose vyko susirinkimai lietuvių kultūros, kalbos, tradicijų išsaugojimo ir Lietuvos išlaisvinimo klausimais. Susikūrus Sąjūdžiui, visa Kazickų šeima padėjo Lietuvos laisvės siekėjams, o J.Kazickas organizavo susitikimus su įtakingais JAV valdžios atstovais. Kai 1991 metais Lietuva buvo pripažinta de jure, J.Kazickas kalbino privačius asmenis investuoti į laisvą Lietuvą, padėjo sukurti pirmąją mobiliojo ryšio bendrovę „Omnitel“ Lietuvoje, o vėliau, 1998 m., įkūrė Kazickų šeimos fondą.
Po savaitės, liepos 17-ąją, sulaukęs 90 metų Anapilin iškeliavo monsinjoras Alfonsas Svarinskas. 1942–1946 m. A.Svarinskas studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje. Už religinę ir tautinę veiklą sovietinės valdžios buvo net tris kartus nuteistas kalėti lageriuose.
Rugsėjo 4 dieną mirė teatro ir kino legenda, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donatas Banionis, šių metų balandžio 28-ąją atšventęs savo 90-metį. Iš viso aktorius sukūrė apie pusšimtį vaidmenų teatre, apie 70 – kine ir televizijoje. 2013 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2014 m. – Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Rugsėjo 7-ąją netekome dar vieno žymaus žmogaus – mirė zoologas, mokslininkas Ričardas Kazlauskas. Ne vienai kartai jis giliai širdyje įstrigo kaip televizijos laidos „Langas į gamtą“ autorius ir vedėjas. R.Kazlauskas yra išleidęs daugiau nei 10 knygų, inicijavo Raudonosios knygos leidybą, įkūrė ne vieną draustinį, gavo Karininko kryžiaus ordiną už gamtosaugos idėjas. Prieš kelerius metus jis buvo išrinktas ir mylimiausia televizijos žvaigžde. Gamtininkas rugsėjo 14 dieną būtų šventęs 87-ąjį gimtadienį.
Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje spalio 11-ąją mirė Nacionalinės premijos laureatė, novelistė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Bitė Vilimaitė. 72-uosius metus ėjusią moterį pakirto insultas. B.Vilimaitė yra laikoma ryškiausia lakoniškos novelės atstove.
Prieš pat Vėlines, spalio 28 dieną, po sunkios ligos mirė dar vienas lietuvių literatūros grandas rašytojas Romualdas Granauskas. 2000 metais Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas rašytojas apsakymus pradėjo spausdinti 1954 m. R.Granauskas išleido daugiau negu dvidešimt prozos knygų.
