Paskutinį gegužės savaitgalį, gegužės 31–birželio 1 d., Čikagoje, Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (LTSC), vyko seminaras, kuriame buvo aptarti lietuviškų archyvų ir kultūrinio paveldo JAV išsaugojimo, panaudojimo bei įkėlimo į informacinę erdvę klausimai.
Ne tik organizacijos, įstaigos, bet ir pavieniai žmonės turi sukaupę įvairių dokumentų, nuotraukų, garso ir vaizdo įrašų, liudijančių ne tik asmeninę, bet ir mūsų tautos istoriją. Deja, mažai kas iš mūsų žino, kaip su turimais turtais elgtis, tačiau norint juos išsaugoti ir palikti ateinančioms kartoms reikia sutvarkyti taip, kad archyvuose esanti medžiaga būtų saugi ir kad ieškant dokumentų būtų lengva juos surasti. Jau ne pirmus metus JAV esančiais lietuvių archyvais besirūpinančiai JAV Lietuvių Bendruomenės vicepirmininkei archyvų reikalams Dalei Lukienei, pasitarus su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (LVAT), Lietuvos centriniu valstybės archyvu (LCVA) ir LTSC archyvais, kilo mintis kartu surengti seminarą archyvų tvarkymo ir saugojimo klausimais. Seminare pranešimus skaityti buvo pakviesti patyrę Lietuvos archyvarai ir JAV esančių archyvų atstovai - tai archyvų darbuotojai ar besidomintieji archyvų veikla ne tik iš Čikagos, bet ir iš Cleveland, OH, Baltimore, MD, Toronto, CA, taip pat latvių archyvais besurūpinanti ir Pabaltijo kultūriniu paveldu besidominti Maira Bundza iš Grand Rapids, MI.
Pirmoji diena
Seminarą pradėjo D. Lukienė, pristačiusi renginio svečius bei dalyvius. LTSC Tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas savo įžanginiame žodyje pastebėjo, kad anksčiau Lietuva buvo valstybinė, šiandien ji tampa pasauline, arba globalia – ji yra ten, kur esama susibūrusių lietuvių. Pasak dr. Vito, turime vadovautis nuostata, kad bet kur gyvendami privalome rūpintis išsaugoti savo paveldą, jį tyrinėti ir skleisti pasaulinėje plotmėje. „Lietuviški archyvai – ne sandėliai, bet gyvosios lietuvybės reiškinys“, – baigdamas sveikinimo kalbą sakė R. Vitas.
Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas sveikindamas susirinkusiuosius sakė, kad žmogus, nežinantis istorijos, yra pasmerktas likti vaiku, taip pat ir valstybė, nesauganti savo istorijos, yra pasmerkta klaidžioti klystkeliais. Šiemet LR konsulatas Čikagoje mini 90 metų sukaktį, konsulas padėkojo LTSC, padedančiam ruošti jubiliejui skirtą parodą, ir sakė: „Bandysime išmokti istorijos ir nedaryti tų pačių klaidų“. M. Gudynas palinkėjo surasti kelius, kaip sutvarkyti ir naudotis išeivijos archyvais. Pasak jo, šiandien Lietuva yra pakankamai stipri, kad galėtų tinkamai pasirūpinti mūsų paveldu.
Pristatydamas pirmos seminaro sesijos temą „Bendrieji archyvų valdymo klausimai“, LTSC valdybos pirmininkas dr. Augustinas Idzelis sakė: „Be dokumentų neįmanoma rašyti istorijos“.
Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Ramojus Kraujelis patikino, jog Lietuvos archyvų ir bibliotekų darbuotojai pasiruošę padėti, konsultuoti, o jų dalyvavimo seminare tikslas – suteikti kuo daugiau teorinės ir praktinės pagalbos. Kalbėdamas apie archyvų sampratą ir reikšmę, vyriausiasis archyvaras pacitavo anglų rašytojo ir žurnalisto George Orwell mintį: „Kas kontroliuoja praeitį, kontroliuoja ateitį, o tas, kuris kontroliuoja dabartį, kontroliuoja praeitį“. Pasak dr. Kraujelio, kalbant apie archyvus, reikia galvoti apie tris juos laikančius stulpus: archyvų sukaupimą, aprašymą ir tinkamą išsaugojimą.
LCVA direktorius Dalius Žižys pasakojo apie savo vadovaujamą įstaigą, čia esančius archyvus ir jų saugojimo sąlygas. Pasak archyvų direktoriaus, aprašant archyvus, reikia vadovautis principu KKK – Kas? Kur? Kada? Buvo parodytas filmukas apie Lietuvos archyvus ir juose saugomą turtą.
Kitame pranešime D. Žižys aptarė elektroninio pašto žinučių tvarkymą, aprašymą ir saugojimą. LCVA vadovas taip pat kalbėjo apie vaizdo bei garso dokumentų tvarkymą, aprašymą, saugojimą. Lietuvoje, pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis, vykdomas projektas Ekinas.lt, skaitmeninant kino filmus – juos galima rasti internetinėje svetainėje: www.e-kinas.lt/kolekcijos.
LCVA Informacijos ir apskaitos skyriaus vedėja Sigita Baranauskienė skaitė pranešimą apie popierinių dokumentų tvarkymą ir apie iš užsienio gaunamus dokumentus. Anot LCVA darbuotojos, nuo 1993 iki 2013 m. gauta apie 1 000 dėžių ir aplankų nesutvarkytų archyvų, LCVA sudaryti 25 nauji fondai, kuriuose saugoma beveik 11 000 bylų, šie fondai užima apie 270 lentynų. Per 20 metų LCVA fondus papildė Lietuvos pasiuntinybių Washington, DC, Londone, Montevideo, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, prie Šventojo Sosto, generalinių konsulatų Čikagoje, New York‘e, Toronte, konsulato San Paulo, Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio, diplomato Vaclovo Sidzikausko, veikėjo Petro Karvelio, rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus, išeivijos veikėjo Jono Norkaičio, Lietuvių rezistencinės santarvės, kitų organizacijų dokumentai. Visus šiuos dokumentus galima skaityti archyvo skaitykloje. Pernai LCVA pasirašė sutartį su Dalia Bobeliene dėl dr. Kazio Bobelio archyvo dokumentų perdavimo, dalis dokumentų jau yra perduota LCVA. Praėjusiais metais miręs prof. Tomas Remeikis taip pat perdavė nemažai dokumentų, jie šiuo metu tvarkomi. Tvarkomi ir iš JAV atgabenti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) bei Tautos fondo veiklos dokumentai. Ateinančiais metais bus pradėti tvarkyti Lozoraičių šeimos dokumentai, kurių turima 25 dėžės.
LCVA Dokumentų sklaidos skyriaus vedėja Džiuginta Stankevičienė pasakojo apie dokumentų archyvinį aprašymą. Tai – ilgas ir atsakingas, reikalaujantis išskirtinio kruopštumo, tačiau neretai nematomas darbas. Informacija apie užsienio lietuvių archyvus skelbiama interneto svetainėje www.archyvai.lt (Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje (EAIS). Prieiga prie EAIS: http://eais-pub.archyvai.lt/eais/faces/pages/forms/search/F3001.jspx
Kito Dž. Stankevičienės pranešimo tema – „Kartografinių dokumentų (žemėlapių) aprašymas ir saugojimas Lietuvos centriniame valstybės archyve“. Pasak pranešėjos, LCVA saugoma apie 15 000 žemės išskirstymo viensėdžiais planų. Lietuvos miestų, miestelių, kaimų planai – unikali istorijos paveldo dalis, atspindinti urbanistikos raidą ir tarpukario žemės reformą.
Antroji diena
Antrąją seminaro dieną pradėjo Čiurlionio galerijos Čikagoje direktorė Laima Apanavičienė pranešimu „Lietuviškos meno salelės Čikagoje“, papasakojusi apie Čikagos lietuvių meno galerijas, jų įsikūrimą ir veiklą.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujausių laikų skyriaus vedėja Irena Mikuličienė kalbėjo apie išeivijos fondo komplektavimą, kolekcijas, jų apskaitą, tvarkymą ir saugojimą. Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė skaitė pranešimą apie Vasario 16-osios Akto signatarų archyvų paiešką, jų panaudojimą Signatarų namų ekspozicijai plėsti bei švietimo programai rengti.
LTSC valdybos pirmininkas A. Idzelis savo pranešime apžvelgė LTSC saugomo Pasaulio lietuvių archyvo padėtį ir DP (Displaced Person) stovyklų archyvinį rinkinį, kurį sudaro daugiau kaip 130 atskirų stovyklų fondų, juose saugoma daugiau kaip 235 000 puslapiai dokumentų.
LTSC vykdomoji vicepirmininkė Kristina Lapienytė kalbėjo apie LTSC, jo istoriją ir šiandieną. Ji pabrėžė, kad archyvų saugotojai ar tai, ką mes vadiname archyvu ar muziejumi, išeivijoje nėra tas pats, kas Lietuvoje. Paprastai JAV veikiančios išeivijos paveldą saugančios institucijos apima daug sričių (pvz., LTSC sudaro keli padaliniai: archyvai, muziejai, biblioteka), todėl tokių centrų darbuotojams reikalinga visapusiška informacija. Be to, išeivijos archyvai išsilaiko iš aukų ir įvairių fondų paramos, jie nėra finansuojami valstybės.
LTSC savo fonduose šiandien turi daugiau kaip 1 900 dėžių asmenų ir organizacijų archyvų. Nuotraukos, negatyvai, filmai, 2 319 periodikos pavadinimų nuo1852 m. „Keleivio“ iki dabartinių išeivijos leidinių, beveik 83 000 knygų, daugiau kaip 800 dailės parodų programų, 250 meno darbų, per 1 500 rankraščių, mašinraščių, žemėlapiai, laiškai, atvirukai, ženkliukai, marškinėliai – visa tai telpa po LTSC stogu, o šį turtą tvarko 7 darbuotojai, dauguma jų dirba ne visu etatu.
LTSC vykdomoji vicepirmininkė iškėlė klausimą „Kas mes esame?“ Žiūrint formaliai, lyg ir viskas aišku, tačiau didžiausio išeivijoje archyvo vykdomoji direktorė sakė pasigendanti aiškesnės politikos, kurioje vietoje Lietuvos archyvų sistemoje šiandien yra išeivijos archyvai: „Esame Lietuvos archyvų partneriai ar trečias brolis?“
Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Kraujelis antrosios seminaro dienos pranešime kalbėjo apie archyvinių dokumentų ir jų aprašymų skelbimą internetinėje erdvėje, aptarė vietovardžių ir asmenvardžių rašymo bei jų paieškos problematiką ir tezaurų vartojimą.
Pagal LVAT kartu su PLB valdyba parengtą Užsienio lietuvių archyvų tvarkymo ir panaudojimo veiksmų planą numatyta iki 2019 metų identifikuoti ir aprašyti ne Lietuvoje saugomus užsienio lietuvių archyvus. Yra sudaromas įvairių Lietuvos institucijų, įstaigų saugomų užsienio lietuvių archyvų (jų fondų ar rinkinių) sąvadas. Pateikti duomenys sukaupti VDU duomenų bazėje „Sietynas“ http://iseivija.vdu.lt/databrowse/ bei informaciniame kataloge.
JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė D. Lukienė ir LTSC Tarybos pirmininkas dr. R. Vitas, baigdami dviejų dienų renginį, padėkojo jo dalyviams, pranešėjams ir visiems, prisidėjusiems prie seminaro organizavimo. Negalėję dalyvauti seminare ir susidomėję renginyje pateikta informacija galės įsigyti filmuotą seminaro medžiagą, kreiptis į LTSC e. paštu [email protected].
Loreta Timukienė, Rick Trankle nuotr.
