„Jeigu Rolandas Paksas būtų pasiūlęs savo partietį Andrių Mazuronį į vidaus reikalų ministro postą, būčiau pritaręs ir teikęs šią kandidatūrą. Kodėl jis to nepadarė, man būtų neetiška komentuoti,“ – teigia premjeras Algirdas Butkevičius, kuris po pokalbio su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininku Rolandu Paksu sutarė, kad į ministrus bus siūlomas ir prezidentei teikiamas policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Prezidentė šiai kandidatūrai pritarė. Apie ministro paieškas ir įtampą valdančiojoje koalicijoje – „Dėmesio centre“ pokalbis su ministru pirmininku.

– Premjere, į vidaus reikalų ministro postą teikiate S. Skvernelį, dabartinį policijos generalinį komisarą. Kodėl jį?

– Mes kelis kartus buvome susitikę su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininku Rolandu Paksu ir kalbėjomės apie galimus kandidatus į šį postą, aptarinėjome Seimo narius. Taip pat aptarėme galimybė į šį postą skirti asmenis, jau dirbančius šioje sistemoje. Buvo pasiūlyti du kandidatai – vienas jų dirba Vidaus reikalų ministerijoje, jo pavardės nenorėčiau minėti ir ponas Skvernelis. Šį žmogų aš pažįstu labai seniai – dar nuo tų laikų, kai dirbau Susisiekimo ministerijoje. Mums teko daug bendrauti, kai buvo vykdoma akcija prieš karą keliuose. Jau tada susidariau nuomonę, kad šis pareigūnas yra kompetentingas, sąžiningas, nemėgstantis tuščiažodžiavimo. Policijos departamente jis padarė dideles reformas per trumpą laiką.

– Pone premjere, greičiausiai būtų neteisinga sakyti, kad ponas Skvernelis yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas? Tai yra jūsų kandidatas.

– Tai yra nepriklausomas kandidatas, nes jis nenori būti siejamas su jokia partija. Manau, galėtų būti sutarimas ir tarp politinių partijų, kad vidaus reiklų ministras neturėtų priklausyti jokiai partijai.
Manau, galėtų būti sutarimas ir tarp politinių partijų, kad vidaus reiklų ministras neturėtų priklausyti jokiai partijai.

– Ar R. Paksas piktas po Jūsų sprendimo?

– Mes su juo sutarėme, manau, jokio pykčio nėra.

– Tačiau ponas Paksas, užuot pateikęs savo partiečio, kad ir Andriaus Mazuronio kandidatūrą, kuri galėjo būti tinkama ir jums, ir galbūt prezidentei, to nepadarė. Nesugebėjo pateikti kandidatūros, kuri jus įtikintų?

– Matau, jūs daug ką nuspėjate. Iš tiesų, aš teigiamai vertinu A. Mazuronį, jo veiklą Seime. Jei ši kandidatūra būtų pateikta, aš būčiau jai pritaręs ir teikęs.

– Tačiau R. Paksas atsisakė ją teikti?

– Man būtų neetiška ir nekultūringa tai komentuoti.

– Jūs atėmėte Vidaus reikalų ministeriją iš partijos „Tvarka ir teisingumas“. Ar tai gali atsiliepti kad ir balsavimui dėl biudžeto? Ar apskritai dėl koalicijos ateities?

– Aš neatėmiau.

– Kaip neatėmėte, jeigu atėmėte? S.Skvernelis niekada gyvenime savęs nesusietų su partija „Tvarka ir teisingumas“?

– Vyriausybė vykdo Vyriausybės programą ir nei vienas ministras negali vykdyti kažkurios partijos programinių nuostatų, jei jos neperkeltos į Vyriausybės programą. Sutarėme, kad naujasis ministras vykdys Vyriausybės programą, tačiau nevykdys partijos užgaidų, norų ir pasiūlymų. Ministras yra deleguojamas partijos „Tvarka ir teisingumas“.
Sutarėme, kad naujasis ministras vykdys Vyriausybės programą, tačiau nevykdys partijos užgaidų, norų ir pasiūlymų.

– Ir jis dirbs nieko bendra su ta partija neturėdamas?

– Taip nenorėčiau sakyti.

– Tačiau taip yra. Kalbant plačiau apie susidariusią situaciją, Jūs ir Jūsų vadovaujama partija atsidūrėte gana keistoje situacijoje. Vienoje pusėje – Darbo partija, su vis dar besitęsiančiu teismų šleifu, kitoje pusėje – „Tvarka ir teisingumas“, kurios atstovų dar tik laukia teismo procesai. Ar jums pačiam, kaip žmogui ir politikui, nėra gėda būti tokioje kompanijoje?

– Čia jokia naujiena, situacija nėra kažkuo išskirtinė. Jei prisiminsime praėjusią kadenciją, galime kalbėti ir apie „mailiaus“ bylą. Neaišku, kodėl kai kurie specialūs liudininkai buvo išimti iš tiriamojo objekto.

– Turite omenyje buvusį ministrą Kazį Starkevičių?

– Nenoriu minėti pavardžių. Matome teismo procesus ir dėl Vito Matuzo veiklos.

– Tačiau ar jūs nenorėtumėte padoresnių bendražygių? Ar negalėtumėte pakalbėti apie politinę koaliciją, pavyzdžiui, su liberalais, Tėvynės sąjunga?

– Visos partijos stengiasi, kad jų gretose neatsirastų norinčių pasinaudoti tarnybine padėtimi. Nesutikčiau su teiginiais, kad viena partija yra švari, o kita...

– Aš sakiau apie padoresnę partiją.

– Norėčiau, kad visi būtų padorūs. Ir politikai, ir partijos.

– Tačiau jūsų partneriai nėra tokie.

– Palaukime tyrimų pabaigos ir tada galėsime apie tai kalbėti.

– Darbo partija nepritars biudžetui, jeigu nebus didinama minimali alga. Tai pareiškė šios partijos pirmininkė. Kas slypi už šio grasinimo? Nuojauta dėl koalicijos ateities, būdas pasitraukti iš jos?

– Mane stebina tokia retorika. Kiek žinau, Seimo komitetų posėdžiuose būta įtampų ir dalis politinės tarybos narių tas įtampas atsinešė į tarybos posėdį. Žinoma, politikui, užimančiam atsakingas pareigas, negalima kalbėti ultimatumais. Tai gali būti tik vienas iš siūlymų. O pasiūlymas dėl minimalios algos didinimo yra galimas tada, kai klausimas aptartas su socialiniais partneriais, kai yra žinoma, kokią įtaką tai padarys verslui.

Turime suprasti, kad dabartinė geopolitinė situacija didina įtampą ir išsivysčiusiose šalyse, o mūsų eksportas keliauja ir į tas šalis, nes Rusijos rinka užsidarė. Mes stebime pokyčius ir Lietuvos ekonomikoje, pajamų surinkime. Antradienį Europos Komisija įvertino mūsų ekonomikos augimo prognozes ir galimą deficitą – mes tos ribos tikrai neperžengsime.

Minimalios mėnesinės algos pakėlimas turi būti įvertintas ir su darbo užmokesčio didėjimu biudžetiniams darbuotojams, dirbantiems pagal sutartis, kad neatsirastų vadinamoji plokštuma, kad minimali alga nebūtų tokia, kokią gauna specialistai, dirbantys biudžetiniame sektoriuje. Todėl manome, kad pirmiausia turėtų būti nors truputį padidintas darbo užmokestis socialinėje sferoje, kultūros srityje, bibliotekose dirbantiems žmonėms. Tik po to galima galvoti apie minimalios algos didinimą.

– Ar tokia, kokia dabar, valdančioji koalicija yra pati geriausia įmanoma koalicija?

– Įmanomos įvairios koalicijos, tačiau noriu pasidžiaugti, kad ši koalicija dirba gerai. Vyriausybė įvykdė teritorijų planavimo uždavinius – priimta 110 teisės aktų. To nebuvo padaryta nuo 1998 metų, o mes tai padarėme. Mažinome elektros kainas, sumažinome elektros gamybos kvotas, galų gale ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalas pastatytas, bus įvestas euras.

– Sakote, kad koalicija dirba puikiai ir jos keisti nereikia, nepaisant teisėsaugos veiksmų prieš kai kurias partijas?

– Manau, teisėsaugos institucijoms neturi būti trukdoma atlikti darbą. Kai bus baigtas tyrimas, galėsime apie tai kalbėti. Tikiuosi, kad dar ne kartą organizuosime įvairius susitikimus ir pokalbius šia tema ir laikas viską parodys. Kai aš iš karto po kratų „Tvarkos ir teisingumo“ partijos būstinėje paklausiau, koks yra vidaus reikalų ministro Dailio Barakausko vaidmuo, man buvo pasakyta, kad jis tuose dalykuose nedalyvavo. Tokia buvo pirminė informacija. Aišku, ministras negali nusišalinti nuo atsakomybės, jeigu jo darbuotojai tuose procesuose dalyvauja.