Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės – O. Milašius, 1923 m.[/caption]
Lietuvos atstovų užsienyje konferencija, 1923 m. [/caption]
Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje tarnautojai, 1932 m. [/caption]
Oskaras Milašius (Oscar Vladislas de Lubicz-Milosz) gimė 1877 m. gegužės 28 d. Mogiliovo gubernijoje, Čerėjoje (dabartinė Baltarusija), buvusiame Sapiegų giminės dvare. O. Milašiaus tėvas Vladislovas Milošas buvo temperamentinga asmenybė, domėjosi mokslu, menais, medžiokle ir aeronautika. Poeto ir diplomato žodžiais: „Keistuolis tėvas įskiepijo man pagarbą lietuviškai mūsų giminės kilmei.“ Motina Rozalija Marija Rozental buvo neturtinga žydaitė, rabino dukra iš Lenkijos. O. Milašiaus tėvai susidūrė su didele Vladislovo Milašiaus giminės priešprieša ir ilgą laiką gyveno nesusituokę. Literatūros kritikai ir istorikai pastebi, kad būtent Čerėjos dvaro aplinkoje susiformavo esminiai būsimo kūrėjo bruožai: meilė gamtai, polinkis į melancholiją, niūri romantika ir metafizinis nerimas.
1889 m. Milašių šeima persikėlė į Paryžių. Šiame mieste O. Milašius sėkmingai baigė licėjų, tęsė mokslus Luvro ir Rytų kalbų aukštosiose mokyklose, kuriose studijavo žmonijos priešistorę, finikiečių ir asirų meną, hebrajų kalbą, rytų epigrafiją.
1899 m. O. Milašius išleido savo pirmąjį poezijos rinkinį „Le Poeme des Decadences“ („Nuopuolių poema“). Poetas greitai įsitraukė į Paryžiaus bohemos gyvenimą, lankėsi literatų kavinėse, artimai susibičiuliavo su rašytoju ir poetu Oskaru Vaildu, poetu Žanu Morėjumi ir kt.
Pirmojo pasaulinio karo metu O. Milašius buvo pašauktas į Prancūzijos armiją. Čia jis sužinojo apie lietuvių nacionalinį judėjimą ir ėmė aktyviai skleisti Lietuvos valstybingumo idėją, viešai pasisakydamas prancūzų spaudoje. 1919 m. poetas rašė: „Būčiau galėjęs kaip prancūzų poetas, vienaip ar kitaip avangardo rašytojų gerbiamas, apsivainikuoti laurais Varšuvoje su daugeliu kitų lietuvių iš mano aplinkos. Vyliausi atliksiąs naudingesnį darbą likdamas po kukliuoju liaudišku lietuvių kryžiumi.“ 1919 m. Lietuvos delegacijos sudėtyje dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje. O. Milašius atkakliai siekė, kad Prancūzija pripažintų Lietuvos nepriklausomybę de facto ir de jure. 1920 m. O. Milašius buvo paskirtas Lietuvos atstovu Prancūzijoje. 1925–1938 m. ėjo Lietuvos atstovybės Prancūzijoje patarėjo pareigas.
1930 m. ir 1933 m. O. Milašius parengė ir išleido du lietuviškus pasakų rinkinius: „Senosios Lietuvos pasakos ir pasakojimai“ bei „Mano motušės pasakojimai“.
1936 m. O. Milašius parašė esė „Les Origines de la nation lithuanienne“ („Lietuvių tautos kilmė“), kurioje iškėlė izraelitų, baskų ir senovės lietuvių giminystės hipotezę. Šiandien ši idėja yra ginčytina, tačiau reikšmingas išlieka O. Milašiaus mėginimas pagrįsti ją lietuvių ir baskų dainų, pasakų bei mitologijos lyginimais. Poetas taip pat užsiėmė lietuvių liaudies dainų vertimais į prancūzų kalbą.
Diplomatas ir poetas O. Milašius jautė artėjančio karo grėsmę, aiškino Šventąjį Raštą, skelbė pranašystes, iš kurių dalis po jo mirties pasitvirtino. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais jis atsiribojo nuo visuomenės ir apsigyveno miškingoje Fontenblo vietovėje netoli Paryžiaus. Čia 1939 m. kovo 2 d., būdamas 61 metų, mirė nuo širdies smūgio savo namuose.
O. Milašiaus pastangos siekiant Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, darbas Lietuvos atstovybėje Paryžiuje, savita poezija, lietuviškų dainų ir pasakų vertimai į prancūzų kalbą yra didžiulis indėlis į lietuvių diplomatijos ir kultūros istoriją.
Parodoje eksponuojami Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai, susiję su Oskaro Milašiaus diplomatine veikla: raštai, pranešimai, telegramos. Šiuose dokumentuose atsiskleidžia O. Milašiaus vaidmuo tarpininkaujant derybose dėl Vilniaus ir Klaipėdos kraštų. Dokumentuose diplomato akimis pristatoma to meto didžiųjų Europos valstybių užsienio politika, Lietuvos santykiai su užsienio valstybėmis, juntama karinių konfliktų grėsmė. Parodoje taip pat galite išvysti poeto parengtus lietuviškų liaudies dainų vertimus į prancūzų kalbą, ištraukas iš esė apie Lietuvių tautos kilmę rankraščio su originaliais autoriaus pataisymais. Nemažai dokumentų yra rašyti paties O. Milašiaus ranka prancūzų ir anglų kalbomis. Parodoje taip pat pristatomos O. Milašiaus ir jo laikmečio Paryžiaus nuotraukos. Garso įrašuose poetas Vaclovas Šiugždinis 1979 m. interviu pasakoja apie Lietuvos atstovo Prancūzijoje ir poeto lietuviškąją tapatybę, skaito jo eilėraštį „Nemiga“; poetas Vaidotas Daunys 1987 m. radijo laidoje pasakoja apie Paryžiaus vaidmenį poetų O. Milašiaus, A. Mickevičiaus ir Č. Milošo kūryboje ir gyvenimuose.
Daugiau informacijos: www.virtualios-parodos.archyvai.lt.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo informacija
