„Išeikim šiandien į barus pasilinksminti. Girdėjau, kad vyks milžiniškas vakarėlis. Turėtų būti smagu!“ – vienas.

„Man tik patinka būti vienam. Tokie dalykai labai vargina,“ – antras.

Tipiški intraverto bei ekstraverto bruožai, tiesa? Intravertai yra drovūs ir nori būti vieni, o ekstravertai mėgsta linksmintis ir būti apsupti kitų. Tai yra milžiniškas nesusipratimas. Ekstravertai mano, jog intravertai niekada neišeina iš namų, o intravertai galvoja, jog ekstravertai niekada į juos negrįžta. Tai visiškas nesusipratimas. Galbūt jie taip galvoja, nes privalo?

Visi esame skirtingi.

Pirmasis sąvokas „intravertas“ bei „ekstravertas“ apibūdino šveicarų psichologas Carlas Jungas 1920-aisiais. Iš tiesų jos nėra dvi išskirtinės savybės, jos apibrėžia du priešingus tam tikro spektro galus. Visi žmonės atsiduria tarp šių dviejų ekstremalių taškų. Skiriamės tik „intravertiškumo-ekstravertiškumo“ santykiu. Kaip teigė pats Jungas, visiški ekstravertai ir intravertai neegzistuoja.

Mus kontroliuoja smegenys. Intravertai bei ekstravertai prieš kitus gali elgtis kitaip. Nors gali pasirodyti, kad taip jiems elgtis patinka labiau, iš tiesų jie neturi pasirinkimo, skirtumams įtaką daro jų smegenys. Kuo jos skiriasi?

Ekstravertai trokšta stimulų, o intravertai jų turi su kaupu. Ekstravertai atrodo socialūs ir nuolatos siekiantys atsidurti dėmesio centre. Iš tiesų taip yra dėl ganėtinai silpno jautrumo stimulams. Dėl šios priežasties jie nuolatos siekia stimulų iš išorės.

Vokiečių psichologas Hansas Eysenckas apibūdino ekstravertus analizuodamas jų bazinį susijaudinimo lygį. Rezultatai parodė, jog ekstravertų bazinis susijaudinimo lygis yra mažesnis nei intravertų. Dėl šios priežasties jiems nuolatos reikia jaudulį keliančių užsiėmimų. Tuo metu intravertai, turėdami didesnį bazinį susijaudinimo lygį, yra daug lengviau patenkinami.

Intravertai yra daug jautresni stimulams. Dėl to jie neretai siekia jų išvengti, kadangi per didelis aplinkos stimulų kiekis gali trukdyti jiems veikti normaliai.

Intravertai ilgai galvoja, o ekstravertai „eina tiesiai“. Ar kada nors susimąstėte, kodėl ekstravertai galvoja ir priima sprendimus daug greičiau nei intravertai?

Taip yra dėl prefrontalinės smegenų žievės storio. Ekstravertų smegenų žievė yra daug plonesnė nei intravertų. Prefrontalinė smegenų žievė yra atsakinga už mąstymą ir planavimą. Dėl šios priežasties intravertai yra linkę praleisti daug daugiau viską apsvarstant.

Taip pat prie to prisideda ir informacijos apdorojimo procesas. Intravertų smegenyse tai trunka daug ilgiau negu ekstravertų. Informacijos kelias jų smegenyse driekiasi per vietoves, kurios yra susijusios su atmintimi, planavimu bei problemų sprendimu.

Ekstravertų informacijos apdorojimo kelias yra daug trumpesnis ir driekiasi per vietoves, kurios atsakingos už jutiminius procesus.

Dėl šių priežasčių ekstravertai yra linkę iškart kalbėti ir imtis veiksmų, kai intravertams reikia daugiau laiko sprendimo priėmimui.

Intravertai bei ekstravertai skirtingai reaguoja į žmonių veidus. Gavę žmogaus veido nuotrauką bei laukinės gamtos nuotrauką, ekstravertai daug energingiau reaguoja į veido nuotrauką. Tuo metu intravertai į abi nuotraukas reaguoja beveik vienodai.

Tai nereiškia, jog intravertams trūksta jausmų. Paprasčiausiai jie nėra tokie stiprūs. Jie nejaučia tokio didelio susijaudinimo ir pageidauja daug mažiau socialinės veiklos, kad būtų patenkinti.Tačiau socialinis gyvenimas jiems vis tik labai svarbus.

Asmenybių stereotipai yra ne ką geresni nei lyčių stereotipai

Visų žmonių pasąmonėje yra giliai įsišakniję intravertų bei ekstravertų stereotipai. Intravertai yra laikomi „droviais vienišiais“, o ekstravertai – „linksmomis vakarėlių sielomis“.

Dėl savo polinkio viską apmąstyti, intravertai gali būti daug geresni oratoriai nei ekstravertai, kurių susidomėjimas įvairiausiomis temomis yra naudingesnis trumpesniems pokalbiams apie nieką.

Intravertai nesiekia visiškos vienatvės. Jie paprasčiausiai vengia per didelio kiekio išorės stimulų, kuriems yra labai jautrūs. Dėl to jiems yra daug artimesni uždari pokalbiai su nedidele žmonių grupele.

Negalite priskirti savęs vienai iš dviejų grupių? Štai trečias variantas

Iki šiol dėmesį sutelkėme į dvi priešingas „intravertiškumo-ekstravertiškumo“ skalės puses. O kaip tie, kurie yra jos viduryje?

Jie vadinami ambivertais. Užduokite sau šiuos klausimus:

1.Ar mėgstate būti vieni, tačiau džiugiai jaučiatės ir tarp kitų?
2.Ar kartais būnate uždari, o kartais komunikabilūs?
3.Ar nesugebate priskirti savęs nei intravertams, bei ekstravertams?

Jeigu atsakėte „taip“ į visus šiuos klausimus – tikriausiai esate ambivertas. Iš tiesų dauguma žmonių yra ambivertai. Kaip teigėme anksčiau – intravertiškumas bei ekstravertiškumas apibrėžia asmenybių spektro galus, o ne visiškai atskiras asmenybes.

Raskite bendrą kalbą

Panašu, jog intravertai ir ekstravertai nesutaria. Tai nėra tiesa. Suprasdami ir priimdami savo skirtumus, galime sukurti pačią idealiausią bendro gyvavimo terpę.

Patarimai intravertams

Intravertai turėtų skirti šiek tiek daugiau laiko savo artimiesiems nei savo darbui. Žinoma, tai gali atrodyti nepatogu, tačiau labai svarbu atrasi tinkamą balansą tarp savo darbo ir socialinio gyvenimo.

Bendravimas su kitais yra būtinas. Supraskite, kad turite ribotą kiekį energijos ir naudokite ją protingai. Padalinkite ją lygiai savo darbui ir socialinėms veikloms.

Taip pat nepamirškite pailsėti. Niekada neskirkite viso savo laiko kitiems, nes pavargsite protiškai ir fiziškai. Svarbiausia – išlaikyti balansą.

Patarimai ekstravertams

Ekstravertai privalo suprasti, kad kiti žmonės nėra ir neturi būti tokie pat, kaip ir jie. Nesistenkite priversti intravertų daryti jiems nemalonių dalykų. Vietoje to, kad verstumėte savo intravertus draugus leisti su jumis laiką, išsiaiškinkite, kada jie norėtų su jumis pabūti. Jeigu juos versite, viskas pasibaigs katastrofiškai ir niekas nebus patenkintas.

Jeigu vis tiek nesate patenkinti – plėskite savo socialinį ratą, prisijunkite prie klubų, savanoriaukite.

Prisiminkite, kad nėra nieko blogo būti intravertu, ekstravertu ar ambivertu. Svarbiausia žinoti ir suprasti, kas esate. Tik tokiu būdu galėsime gyventi harmoningame pasaulyje.