„Interneto tėvu“ vadinamas Vintas Cerfas teigia nerimaujantis dėl to, kad visi dokumentai ir nuotraukos, kuriuos žmonija saugo kompiuteriuose, galiausiai bus amžiams prarasti. Šiuo metu „Google“ viceprezidentu dirbantis mokslininkas mano, kad tai gali nutikti tada, kai techninė ir programinė įranga taps nebenaudojama. Jis taip nuogąstauja, jog ateities kartos turės labai mažai arba visai jokių įrašų apie XXI-ąjį amžių, mums įžengiant į tokį laikotarpį, kurį jis pavadino „skaitmeniniais Viduramžiais“.
V. Cerfas savo nuomonę išreiškė neseniai San Chosė vykusioje didelėje mokslo konferencijoje. Į kasmet rengiamą Amerikos mokslo pažangos asociacijos susitikimą atvykęs legendinis mokslininkas, padėjęs apibrėžti tai, kaip duomenų paketai keliauja internetiniu tinklu, greičiausiai yra vienintelis „Google“ darbuotojas, vis dar ryšintis kaklaraištį ir vilkintis trijų dalių kostiumą.
Jį kalbinusiam žurnalistui padėkojus jam už internetą, V. Cerfas dėkingai nusilenkė. „Džiaugiuosi, galėdamas pasitarnauti“, - kukliai atsakė jis. Dabar svarbiausia savo misija jis laiko būdą išspręsti naują problemą, kuri grasina ištrinti visą mūsų istoriją.
Mūsų gyvenimai, prisiminimai ir brangiausios šeimos nuotraukos vis dažniau egzistuoja tik kaip informacija mūsų kietuosiuose diskuose ar „debesijoje“. Tačiau tobulėjant technologijoms, mes rizikuojame jų netekti vis greitėjančios skaitmeninės revoliucijos sūkuryje.
„Aš labai dėl to nerimauju, - sakė V. Cerfas. – Mes visi tai patiriame. Seni dokumentų, kuriuos mes parašėme, formatai ar prezentacijos gali būti neskaitomos naujausių programinės įrangos versijų, nes atgalinis suderinamumas ne visuomet yra užtikrinamas.“
„Todėl, laukui bėgant, gali nutikti taip, kad net jeigu surinksime plačius skaitmeninio turinio archyvus, galime nebežinoti, kas ten iš tiesų yra“, - pridėjo jis.
V. Cerfas palaiko idėją išsaugoti kiekvieną programinės ir techninės įrangos dalį, kad ji niekuomet netaptų atgyvena – kaip kad tai yra daroma muziejuose – tačiau skaitmenine forma, debesijos serveriuose. Jeigu šis jo pasiūlymas išpopuliarės, mūsų brangiausius prisiminimus galės pasiekti ir ateities kartos.
„Mano sprendimas yra kartu padaryti turinio, programos ir operacinės sistemos „rentgeno nuotrauką“, su aprašymu, kokia mašina gali ją paleisti, ir išsaugoti ją ilgam laiko tarpui. Ir ši skaitmeninė „nuotrauka“ atkurs praeitį ateityje“, - kalbėjo jis.
Tačiau tokią paslaugą turėtų teikti atskira kompanija, ir labai mažai kompanijų išliko šimtus metų. Kaip galėtume garantuoti, kad ir mūsų asmeniniai prisiminimai, ir visos žmonijos istorija bus apsaugota ilgoje perspektyvoje? Juk net ir „Google“ po tūkstančio metų gali nebelikti.
„Neabejotinai neliks, - nusijuokė V. Cerfas. – Tačiau aš manau, kad smagu įsivaizduoti, kad dabar yra 3000-ieji metai ir mes ko nors ieškome „Google“. „Rentgeno nuotrauka“, kurią bandome sukurti, turėtų būti lengvai perkeliama iš vienos vietos į kitą. Taigi, galėtume perkelti ją iš „Google“ „debesijos“ į kurią nors kitą Debesiją ar norimą prietaisą.“
„Čia svarbiausia tai, kad perkeliant duomenis iš vienos vietos į kitą, vis dar žinai, kaip juos išpakuoti, kad galėtum teisingai interpretuoti skirtingas dalis. Visa tai galima pasiekti, jeigu standartizuosime jų aprašymus, - sakė jis. – Ir tai yra pats svarbiausias dalykas – kaip užtikrinti, kad tolimoje ateityje tie standartai vis dar liks žinomi, ir aš vis dar galėsiu interpretuoti šį kruopščiai sudarytą „rentgeno nuotrauką“?“
Ši koncepcija, kurią V. Cerfas vadina „skaitmeniniu pergamentu“, jau buvo pademonstruota Mahadevo Satyanarayanano iš Carnegie Mellono universiteto.
„Ji nėra be savų trūkumų, bet pagrindinė koncepcijos dalis tikrai veikia“, - pažymėjo V. Cerfas.
