Kodėl žmonės ir toliau gimdo vaikus, kai žino, kad dalis jų galiausiai taps nusikaltėliais? Šiuo metu kalėjimuose sėdi vienas procentas visų suaugusių Jungtinių Valstijų gyventojų. Tai reiškia, kad yra tikėtina, jog vienas iš šimto naujagimių kada nors atsidurs už grotų. Na, o turint galvoje, kad ne visi nusikaltimus padarę asmenys yra areštuojami, tai 1 iš 100 kūdikių nesėkmės rodiklis praktikoje yra dar prastesnis.
Atsakymas yra paprastas. Tai yra mūsų vaikai. Mes jų norime ir laukiame. Kaip tik todėl ir ignoruojame bet kokią neigiamą statistiką (pvz., galimų ligų ar įkalinimo vėliau gyvenime tikimybę) ir verčiau koncentruojamės į menkutę viltį, kad gal mūsų atžala taps garsiu beisbolo žaidėju, Nobelio premijos laureatu ar prezidentu. Lįsti būsimiems tėvams į akis su įkalinimų statistika yra mažų mažiausiai kvaila. Ši statistika nėra argumentas prieš kūdikius, kaip ir automobilių avarijų statistika nėra argumentas apriboti greitį iki 15 mylių per valandą. Mes susitaikome su tuo, kad ne kiekvienas vaikas bus ypatingai vertingas visuomenės narys, kaip ir su tuo, kad 2017 metais mūsų šalies keliuose žus apie 300 000 žmonių. Tai yra kaina, kurią mes mokame už kūdikius ir važinėjimą automobiliais.
Tačiau, panašu, tai negalioja imigrantams. Respublikonų partija su Donaldu Trumpu priešakyje nori sustabdyti ispanakalbių ir musulmonų imigraciją dėl dviejų pagrindinių priežasčių: 1) tarp ispanakalbių imigrantų yra nusikaltėlių; 2) tarp musulmonų imigrantų yra teroristų.
„Jei aš turėčiau dubenėlį „Skittles“ saldainių ir pasakyčiau, kad vos trys iš jų jus nužudys. Ar pasiimtumėte saują?, – rašoma su skyrybos ir rašybos klaidomis ant paveikslėlio, kurį pirmadienį savo „Twitter“ paskyroje paskelbė Donaldas Trumpas jaunesnysis. – Tai mūsų Sirijos pabėgėlių problema.“
O jei tai būtų paveikslėlis su kūdikiais? Ar automobiliais? „Jei aš jums pasakyčiau, kad vos trys iš jų jus nužudys...“ Ne, kažkokia nesąmonė. Tačiau „Skittles“ galima lyginti su Sirijos pabėgėliais, nes nei vienų, nei kitų Trumpas nelaiko žmonėmis.
Regis, tiesa yra tokia paprasta, kad net keista, jog turime apie tai kalbėti. Na ir kas, kad kai kurie ispanakalbiai yra nusikaltėliai. Faktas yra tas (suprantama, kad dabar populiariau manipuliuoti emocijomis, nei kalbėti faktų kalba, bet pabandykime), kad nusikalstamumas tarp nedokumentuotų ispanakalbių imigrantų yra daug žemesnis nei tarp tų, kurie juos tuo kaltina. Jie yra priversti akyliau laikytis įstatymų, nes vos vienas prasižengimas viršijant greitį – ir jie bus parsiųsti per sieną atgal. Na ir kas, kad kai kurie teroristai, atlikę smurto aktus, juos pagrindžia islamu? Tie žmonės sudaro visiškai nežymią 1,6 milijardų musulmonų populiacijos dalį, kuri nė iš tolo nesiekia 1 procento už grotų pasodintų suaugusių amerikiečių.
Respublikonų partija su Donaldu Trumpu priešakyje nori sustabdyti ispanakalbių ir musulmonų imigraciją dėl dviejų pagrindinių priežasčių: 1) tarp ispanakalbių imigrantų yra nusikaltėlių; 2) tarp musulmonų imigrantų yra teroristų.
Kai kurie žmonės šių dviejų teiginių nepripažįsta, nes tiems, kurių jie bijo, jie taiko visai kitus standartus nei sau patiems. Visos žmonių grupės kaltinimas už kai kurių tos grupės atstovų nusikaltimus yra pretekstas, nes sakyti „aš šitų žmonių nekenčiu ir nenoriu, kad jie būtų mano šalyje“ yra nepriimtina.
Mes iš tiesų turime imigracijos problemą. Mes leidome 11 milijonams ispanakalbių likti neaiškioje situacijoje, kai jų likimas yra nežinomybėje vietoj to, kad imtumėmės reformų, naudingų tiek imigrantams, tiek šaliai, kurios padėtų jiems tapti pilnaverčiais piliečiais ir mokesčių mokėtojais. Na, o dėl pabėgėlių, tai Amerika, visuomet garsėjusi kaip saugus prieglobstis pasaulio engiamiesiems, pirmą kartą istorijoje atsisakė priimti Sirijos pabėgėlių šeimas, kurios galėjo tapti amerikiečių šeimomis, nes šalyje įsikerojo paniška baimė. Ar tai problema, spręskite patys.
Nuotraukoje: Tėvas ir sūnus Trumpai
