Joks kitas šiuolaikinės politikos klausimas nėra labiau kontroversiškas ar sulaukiantis didesnio kiekio abejotinų analizių nei imigracija. Štai, kad ir Donaldo Trumpo nuolatinis aiškinimas, kaip jis pastatys sieną JAV ir Meksikos pasienyje. Jis atakuoja problemą, kurios nebėra (arba kuri bent jau smarkiai sumažėjo): grynoji migracija iš Meksikos į JAV 2007-2014 metais buvo maždaug lygi nuliui.
Tačiau Trumpo kritikai kai kur irgi klysta. Fizinės sienos iš tiesų yra veiksmingos. Siena išilgai pasienio netoli San Diego tuziną metų buvo pakankamai efektyvi, privertusi migrantus verčiau rinktis kelią per Arizonos dykumą. Pastatyti sieną išilgai Rio Grandės Teksase nėra nei logiška, nei įgyvendinama, tačiau ta pasienio atkarpa galėtų būti saugoma efektyviau, nei tai daroma dabar.
Aršios kritikos sulaukė ir Trumpo pareiškimas, kad nelegalūs imigrantai iš Meksikos yra prievartautojai. Tačiau tai nėra visiška netiesa: tarp jų tikrai yra buvę prievartautojų, o imigrantai iš Meksikos vidutiniškai yra mažiau kvalifikuoti ir su didesne kriminaline praeitimi, nei imigrantai iš visų kitų šalių. Tai visai logiška, jei įvertiname, kad kirsti 2 000 mylių sieną, nusidriekusią per sausumą ir seklią upę, yra lengviau nei vandenyną.
Tačiau labai svarbu suprasti ir tai, kaip pasikeitė imigrantų srautas. Gyventojų surašymo biuro Amerikiečių bendruomenės tyrimo duomenimis, situacija nuo ikirecesinių 1998-2007 metų iki 2014-2015 metų smarkiai pasikeitė. Ankstesniu laikotarpiu imigracija iš Meksikos siekė 429 tūkstančius per metus ir sudarė beveik trečdalį visos imigracijos. Vėliau ji sumažėjo iki 170 tūkstančių ir sudarė vos 11 procentų, tačiau žymiai išaugo imigracija iš likusios Lotynų Amerikos: nuo 269 000 kasmet iki 439 000. Tai reiškia, kad bendra imigracija iš viso žemyno sumažėjo maždaug 90 000. Tačiau tai kompensavo imigracija iš Rytų ir Pietų Azijos, kuri per minėtą laikotarpį pakilo nuo 337 000 iki 566 000. Imigracija iš Afrikos ir Vidurio Rytų pakilo nuo 101 000 iki 205 000.
Tyrimo duomenys šių imigrantų neskirsto pagal kvalifikaciją, tačiau ankstesnė patirtis suponuoja mintį, kad dabartiniai imigrantai yra vidutiniškai labiau išsilavinę ir kvalifikuoti nei imigrantų banga 1982-2007 metais. Šia prasme jie labiau primena Eliso salos imigraciją 1892-1914 metais. Vadinasi, sienos nereikia. O gal vis dėlto pietinę JAV sieną vis tiek reikėtų rimčiau saugoti? Šį poreikį patvirtina ir reikšminga per ją nelegaliai į šalį patekusių „vaikų“ iš Centrinės Amerikos banga 2015 metų vasarą ir rudenį.
Kaip spręsti imigracijos klausimą? Standartinės gyventojų apklausos atskleidžia, kad amerikiečiai nenori 11 milijonų nelegalių imigrantų deportacijos. Tačiau veteranas politikos apžvalgininkas Thomas Edsallas iš „New York Times“ atkreipia dėmesį, kad šios apklausos nepaaiškina rezonanso, kurį visuomenėje sukėlė Trumpo migracijos pozicija. Berklio universiteto mokslininkas Lefterisas Anastasopoulosas taip pat mano, kad šios apklausos „nepakankamai įvertina priešišką nusistatymą prieš naujai atvykstančius migrantus ir smarkiai pervertina visuomenės paramą imigracijai“.
Jei tai tiesa, vadinasi, Hillary Clinton politiškai labai surizikavo sutikusi su Bernie Sandersu ir pažadėjusi nedeportuoti „vaikų“ ir kriminalinių įrašų neturinčių imigrantų. Imigracijos studijų centro direktorius Markas Krikorianas konstatuoja, kad Clinton „imasi Angelos Merkel stiliaus imigracijos platformos“. Leisdama nelegaliems imigrantams, kurie tikina esantys „vaikai“, ir jų tėvams be išimties likti JAV visam laikui, ji žengia dar toliau nei Baracko Obamos deportaciją sustabdęs vykdomas įsakas, kurį Teksaso federalinis teismas, o vėliau ir apeliacinis teismas, paskelbė nelegaliu.
Kaip spręsti imigracijos klausimą? Standartinės gyventojų apklausos atskleidžia, kad amerikiečiai nenori 11 milijonų nelegalių imigrantų deportacijos. Tačiau veteranas politikos apžvalgininkas Thomas Edsallas iš „New York Times“ atkreipia dėmesį, kad šios apklausos nepaaiškina rezonanso, kurį visuomenėje sukėlė Trumpo migracijos pozicija.
Yra daugybė rimtų priežasčių reformuoti imigracijos politiką pagal Kanados ir Australijos pavyzdį, kur prioritetas yra skiriamas aukštos kvalifikacijos imigrantams, mažinant leidimus į šalį atvykti nekvalifikuotiems ir išsilavinimo neturintiems žmonėms pagal šeimos sujungimo programas. Sumažėjęs imigrantų srautas iš Meksikos ir padidėjęs iš Pietų ir Rytų Azijos duoda rezultatus, priartinančius mus prie tokios politikos labiau nei 1982-2007 imigracijos banga.
Trumpas savo kategoriškuose pareiškimuose apie tokios imigracijos siekiamybę neužsimena, o Clinton politika praktiškai reiškia „atviras sienas“ nekvalifikuotai darbo jėgai ir iš viso eina priešinga kryptimi.
Michaelas Barone, vyriausias „Washington Examiner“ politikos analitikas ir „American Enterprise Institute“ mokslinis bendradarbis
