Dėl „ypatingo lėšų trūkumo“ Ilinojus yra nepajėgus sumokėti reikalingų sumų socialinių paslaugų agentūroms, nepaisant to, kad tai padaryti valstiją įpareigojo teismo nutarimas.
Ilinojaus finansų kontrolierės Leslie Munger administracija, atsakinga už valstijos sąskaitų apmokėjimą, pirmadienį sakė, kad neranda pakankamai lėšų, jog galėtų nedelsiant paklusti federalinio teismo įsakymui išmokėti pašalpas daugiau nei 10 tūkstančių valstijos gyventojų su vystymosi sutrikimais.
„Įplaukos šiuo metu yra ypatingai mažos, – sakė administracijos atstovas Richas Carteris. – Mes paprasčiausiai neturime pinigų. Mus tai labai neramina.“
Aktyvistų grupės kreipėsi į teismą dėl to, kad valstijai nesumokėjus paslaugas neįgaliesiems teikiančioms agentūroms kilo grėsmė užsidaryti paslaugų teikėjams. Jei užsidarytų tokios organizacijos, stogo virš galvos netektų nemažai žmonių su smarkiais vystymosi sutrikimais.
„Šiuo metu valstijoje yra jaučiamas ypatingas lėšų trūkumas, atsiradęs dėl aklavietėje atsidūrusių derybų dėl biudžeto. Dėl to yra sumažėjusios ir valstijos pajamos. Kaip tik tai mums ir neleidžia atlikti mokėjimų šioms agentūroms, ir mums labai neramu dėl pelno nesiekiančių organizacijų likimo“, – kalbėjo Carteris.
Valstija paslaugas neįgaliesiems teikiančioms organizacijoms nemoka nuo naujų fiskalinių metų, prasidėjusių liepos 1 dieną. Teisėja Sharon Coleman įsakė finansų kontrolierės administracijai pirmąją įmoką atlikti iki praėjusio penktadienio, tačiau, pasak Barry Tayloro iš „Equip for Equality“, kuris minėtoje byloje atstovavo ieškovus, tai nebuvo padaryta.
„Mes manome, kad tai, jog jie neatliko įmokų, yra akivaizdus teismo įsakymo pažeidimas, – sakė jis pirmadienio spaudos konferencijoje. – Šiuo metu mes vertiname ir svarstome savo teisines galimybes. Mes taip pat iki šiol nesame gavę jokio oficialaus paaiškinimo iš valstijos, kodėl jie nepaklūsta teismo sprendimui.“
Tuo tarpu Carteris nemano, kad finansų kontrolierės administracija pažeidžia teismo įsakymą.
Teisėjos Coleman sprendimas yra puikus pavyzdys, kaip šiuo metu Ilinojus moka savo sąskaitas – tik tada, kai tai daryti priverčia teismas. Kaip žinia, ši situacija susiklostė dėl to, kad gubernatorius Bruce’as Rauneris ir Ilinojaus įstatymų leidėjai niekaip nesusitaria dėl biudžeto. Birželį gubernatorius vetavo demokratų parengtą biudžetą, argumentuodamas tuo, kad jame yra maždaug $4 milijardų deficitas. Naujieji fiskaliniai metai prasidėjo liepos 1-ąją, tačiau patvirtinto biudžeto valstija vis dar neturi: abi pusės tikina esančios pasirengusios derėtis, tačiau kol kas nė viena nenori užleisti savo pozicijų. Rauneris siekia įvesti pokyčius, kurie būtų palankūs verslui ir susilpnintų profesinių sąjungų įtaką. Demokratai šiems pokyčiams priešinasi ir tikina, kad jie neturėtų būti siejami su biudžetu.
Neseniai valstijos demokratų atlikta analizė atskleidė, kad dėl įvairių sutarčių, potvarkių ir priverstinius mokėjimus numatančių teismo įsakymų, valstija jau yra išskirsčiusi 90 procentų savo pajamų ir artėja link $5 milijardų deficito.
Valstijos kongresmenas demokratas Jackas Franksas, kurio balsas balsuojant už įvairius klausimus neretai būna lemiamas, pirmadienį paragino Raunerį surengti specialią darbo sesiją – ir neleisti įstatymų leidėjams išeiti namo, kol nebus priimtas subalansuotas biudžetas.
„Mes leidome teismams perimti Generalinės asamblėjos pareigas, – sako Franksas. – Mes leidomės būti nustumiami į šalį. Įsitraukę į politinius žaidimus, pamirštame, kas yra svarbiausia. Tuoj mūsų socialinių paslaugų agentūros viena po kitos ims užverti duris.“
Rauneris yra pasmerkęs vyriausybės išlaidavimo mastus, tačiau jis ir toliau priešinasi minčiai rengti specialią darbo sesiją, nes tai pareikalautų didelių išlaidų.
„Gubernatorius yra pasirengęs derėtis 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę, kad tik būtų pasiektas susitarimas, leidžiantis priimti į taupymą nukreiptas reformas, kurti geresnį darbo rinkos klimatą ir patvirtinti subalansuotą biudžetą, – elektroniniame laiške rašė jo atstovė Catherine Kelly. – Šios derybos nereikalauja surengti specialią sesiją, kuri mokesčių mokėtojams kainuotų dešimtis tūkstančių dolerių per dieną. Viskas, ko reikia, tai nepriklausomi, reformoms atviri įstatymų leidėjai prie derybų stalo.“
