Nedaugelis žmonių žino, kad šv. Ignacas Lojola išgyveno sunkią depresiją ir buvo netoli savižudybės. Tačiau greitai suvokė, kad tai yra destruktyvu ir kad jis turi keisti savo mąstymą bei elgesį. Ignacas buvo linkęs į kraštutinumus – pasninkavimą ir reiklumą sau, o tai kenkė jo sveikatai. Kaip moderniųjų laikų kognityvinė elgesio terapija, taip ir jis išmintingai tyrė, kiek pagrįstos buvo jo mintys ir maldingumo būdai. Ignacas suvokė, kad net jei tos maldingumo praktikos iš pažiūros ir atrodė geros, tokio rezultato neatnešdavo. Pavyzdžiui, ilgos kontempliavimo valandos nuvargindavo ir kitą dieną jam būdavo sunku studijuoti. Idealizmas ir perfekcionizmas gali atrodyti patraukliai, bet gali būti ir labai destruktyvūs. Ignacas suvokė kai ką svarbaus apie tai, kaip išlaikyti pusiausvyrą. Kai kurie dalykai yra geri iki tam tikros ribos, o paskui tampa blogi.
Pagalvokime, kaip mes turėtume išlaikyti pusiausvyrą tarp daugelio savo gyvenimo dalykų. Pavyzdžiui, rinkdamiesi tinkamą kiekį streso, mankštos, maisto, socialinio gyvenimo ir kt. Žemiau rasite keletą ignaciškųjų patarimų, kaip išlaikyti pusiausvyrą, kuri svarbi norint turėti sveiką psichiką.
Pasikalbėk su kuo nors. Jeigu dalykams leidi pasilikti savo galvoje, jie ją suplėšys. Paprastas pasipasakojimas kam nors suteikia perspektyvą, perpus sumažina įtampą ir atveria nuosaikesnę prieigą. Didžiausia išmintis – tai žinoti, kad gali paprašyti pagalbos, ir žinoti, kam atsiverti – patikimam draugui, profesionaliam klausytojui (konsultantui, dvasios palydėtojui…).
Jeigu reikia, pasitelk eksperto pagalbą. Nepriiminėk alternatyvių sprendimų ir neprasidėk su šundaktariais. Pradėk nuo prieinamos medicininės pagalbos. Pasidomėk, kas padėjo kitiems. Jeigu depresija ar bloga nuotaika tęsiasi ilgiau nei keletą savaičių, reikia skubios pagalbos. Dalykai patys savaime nepagėrės.
Tu nesi tavo jausmai. Net jeigu jausmai atrodo labai patrauklūs ir mūsų gyvenime gali vyrauti, turime išmokti, kaip su jais susidraugauti, nuo jų atsiriboti, leisti jiems ateiti ir mokėti juos paleisti. Neleiskime jiems mūsų užvaldyti! Tam gali padėti ir paprasta meditacija: stabtelėk, susirask ramią vietą, gali įsivaizduoti, kad esi užsidėjęs ausines. Klausk savęs, kaip jautiesi. Pastebėk, kad tarp tavęs ir tavo jausmų yra nedidelis atstumas. Pasilik jame, nes čia visai tuščia, tylu ir pilna galimybių. Pailsėk šioje erdvėje kiekvieną dieną bent keletą minučių. Pamėgink pažvelgti į savo kylančius ir praeinančius jausmus kaip į debesis, nesvarbu, kokie stiprūs jie būtų. Ištikus krizei, tau tai padės, o galbūt net išgelbės gyvybę.
Pasipriešink neigiamiems polinkiams. Aš dažnai sutinku žmones, kurie nustojo vaikščioti į treniruoklių salę, metė darbą ar liovėsi susitikinėti su žmonėmis, nes nesijaučia gerai. Tai užburtas ratas, nes jis skatina izoliaciją ir atsiribojimą. Tokiu atveju yra viena taisyklė: daryk tuos dalykus, kurie pozityviai tave veikia, ir jausiesi geriau, ypač – sportuok, laikykis dietos, bendrauk. Tiesiog tai daryk.
Būk tikras, kad viskas pamažu keičiasi. Būti žmogumi – tai priimti, kad dalykų staigiai sutvarkyti negalime, pvz., kaip mašinos, gavę naują detalę. Paprastai pokyčiams reikia praktikos ir laiko – tai po truputį didėjančių žingsnelių procesas. Truputis patiriamo tikrumo padeda atpažinti, ką jaučiu tvarkydamas dalykus ir kur jie keičiasi. Esama tokių pasirinkimų ir veiksmų, kurie teikia gyvybę, ir tokių, kurie ją slopina. Pastebėjimas, kada ir kur vyksta pokyčiai, padeda susivokti ir atlikti nedidelius teigiamus pataisymus. Norint tai pastebėti ir daryti laipsnišką pažangą gali padėti malda, vadinama ignaciškąja dienos peržvalga.
Tikėk ateitimi – tai nesitęs amžinai. Kad ištvertum sunkius laikus, svarbu turėti viltį ir perspektyvą. Todėl verta prisiminti ignaciškąjį „neprisirišimo“ ar „vidinės laisvės“ principą, nurodantį nebūti pernelyg su kuo nors susisiejusiam ar įsitikinusiam, kad viskas turi būti tobula arba žadinti pakylėtumo jausmą. Tačiau dėl to reikia praktikuotis, nes pasaulis mums pateikia idealizuotą paveikslą, nors tikrovė yra daug paprastesnė ir kupina pakilimų bei nuosmukių. Žvelgti į tolesnę perspektyvą – reiškia matyti grožį mažuose dalykuose, nebūti vidinių jausmų vergu, o sunkumuose išlaikyti humoro jausmą.
„Nesudvasink“ – tai yra negalvok, kad Dievas siunčia tau depresiją kaip bausmę, idant kentėtum. Depresija – labai dažna patirtis, kurią išgyvena daugybė žmonių. Yra dalykų, kuriuos gali daryti, kad sau padėtum, ir juos daryti privalai. Taip pat yra dalykų, kuriuos turi palikti Dievui, ir tai yra tikra malda, kylanti iš tavo tikrovės, o ne bėganti nuo jos. Čia iš tikrųjų gali padėti kai kurios Senojo Testamento psalmės, nes jose kalbama apie tikras žmogiškas situacijas: „iš širdies gelmių šaukiuosi tavęs“, „į tavo rankas atiduodu savo dvasią“, „kodėl mane apleidai“. Atrask pusiausvyrą tarp to, ką darai ir ko prašai Dievą, nes tai liečia ne vien tik tave arba vien tik Dievą. Tiksliau sakant, tai tikras santykis ir dalinimasis atsakomybe.
Jei keliauji per pragarą, nesustok. Vienas labiausiai padedančių dalykų yra kiekvieną dieną turėti struktūrą, apimančią darbo ritmą, susitikimus, valgymą, sportą ir atsipalaidavimą. Mes dažnai dalykus darome automatiškai, apie juos per daug negalvodami. Tačiau, jei ištinka krizė, daryti įprastus dalykus tampa ypač svarbu, nes tai tikras inkaras gyvenimo audrose. Tačiau vienas svarbiausių dalykų – nepradėti keisti struktūros ar rutinos audros sūkuryje, o tai daryti kyla didelė pagunda. Verčiau laikykis tvirtai, net jeigu taip ir nesijauti, ir daryk įprastus dalykus. Gerai pradėk dieną, pasipriešink pagundai persimiegoti.
Atrask tikslą ir prasmę savo veikloje. Depresija primena apie mūsų ribotumus ir mirtingumą, apie tai, kad mes negalime visko kontroliuoti, o gyvenimas yra sunkus. Tačiau tu gali žengti nedidelius žingsnelius ir pasinaudoti paprastais būdais priartėti prie kitų. Pastebėta kito žmogaus kančia primena, kad mes visi kenčiame, o net ir nedidelis bendravimas mane susieja su kitais, atveria platesnį bendrą kelią. Mokykis būti švelnus sau, atjausti save, kaip Dievas tave atjaučia. Viską priimk ir daryk, ką gali, tai, kas tau padeda.
Brendanas McManusas SJ
