Pentagonas yra nusiteikęs dislokuoti sunkiuosius ginklus amerikiečių kariams keliose Rytų Europos ir Baltijos valstybėse, siekiant atgrasyti Rusiją nuo agresijos, šeštadienį rašo laikraštis „The New York Times“.
Jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV dislokuoja sunkiąją karinę įrangą, įskaitant kovinius tankus, naujesnėse NATO narėse, kurios kažkada buvo Sovietų Sąjungos dalis.
Pasiūlymas akcentuoja didėjantį susirūpinimą Rytų Europoje ir Vašingtone dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų po Krymo aneksijos ir prorusiškų separatistų veiksmų Ukrainoje.
Tokiu žingsniu, kuriam dar reikia Baltųjų rūmų ir gynybos sekretoriaus Ashtono Carterio pritarimo, būtų pasiųstas stiprus signalas V.Putinui – kad Vašingtonas yra pasirengęs ginti Maskvos šešėlyje atsidūrusias NATO nares.
Siūlomos „iš anksto dislokuotos“ amunicijos atsargos, kurios būtų laikoma sąjungininkų bazėse ir kurių pakaktų 3–5 tūkst. karių brigadai aprūpinti, taip pat būtų panašios į tas, kurias JAV daugiau kaip dešimtmetį laikė Kuveite po Irako invazijos 1990-aisiais, rašo „The New York Times“. Gynybos departamentas šiuo metu dar nėra priėmęs su tuo susijusio sprendimo, laikraščiui sakė Pentagonas.
Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad šie siūlymai yra dalis JAV Kongreso patvirtintos saugumo stiprinimo Rytų ir Vidurio Europos šalyse programos. Pasak ministro, tokia ginkluotė iš esmės pakeistų situaciją Lietuvoje ir visame regione. L.Linkevičius sakė, kad reikia palaukti oficialios informacijos apie tai, kas planuojama dėl sunkiosios ginkluotės.
„Jau yra kuris laikas diskutuojama, nes Jungtinių Valstijų Kongresas patvirtino milijardo dolerių paramos programą Rytų ir Vidurio Europos šalims. Tam tikra labai konkreti suma skirta ir Lietuvai – tai, kas šiuo metu yra – rotacinė kuopa, dislokuota Lietuvoje nuolatinėms pratyboms, – papildomai bus dislokuota tam tikra antrinė technika ir įranga, ir ginkluotė. Kas konkrečiai, kadangi šaltinis yra laikraštis, aš tikrai nekomentuosiu, – kai oficialūs šaltiniai bus, tada bus galima konkrečiai komentuoti, bet tai yra tos programos – saugumo stiprinimo Europoje – kontekste realizuojami konkretūs planai“, – LRT radijui sekmadienį sakė L.Linkevičius.
Anot jo, tokie veiksmai reikšmingai pagerintų saugumo situaciją visame regione ir konkrečiai Lietuvoje. Jis patvirtino, kad kalbama apie ginkluotės dislokavimą visose trijose Baltijos šalyse, taip pat visose Vidurio ir Rytų Europos šalyse – Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose.
„Ginkluotė, kuri bus dislokuota, be abejo, yra skirta didesniam skaičiui karių, jeigu reiktų priimti ir sustiprinti tuos pajėgumus, tai tos ginkluotės ne tik eksploatavimui, bet ir priežiūrai reikia pajėgumų, bet tai jau yra tie dalykai, kurie bus atskleisti, kai gynybos pajėgumų planuotojai – konkrečiai kariniai štabai detaliau atskleis informaciją. Operuoti labai konkrečiais skaičiais nenorėčiau, bet tai iš esmės pakeis situaciją palyginti su ta, kuri yra“, – kalbėjo UR ministras.
Pasak L.Linkevičiaus, tai nėra agresijos prieš Rusiją ar kitas šalis demonstravimas, tai „grynai saugumo stiprinimo elementai“.
„Tai labai svarbi žinia Lietuvos žmonėms, tiesą sakant, ir visam pasauliui“, – pabrėžė ministras.
Sprendimas dėl JAV ginkluotės dislokavimo Rytų Europoje, taip pat ir Baltijos šalyse, yra Velso susitarimų pasekmė, Lietuva šiuos sprendimus palaiko, sveikina ir laukia, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Šie planai buvo paskelbti vasario mėnesį, Senato dokumente, tai yra Velso susitarimų pasekmė. Šie sprendimai jau buvo priimti prieš metus ir vasario mėnesį paskelbti, dabar tik apie tai parašė užsienio žiniasklaidos priemonė. Taigi, jokios naujovės nėra, mes šiuos sprendimus žinome, juos palaikome ir jų laukiame“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė D.Grybauskaitė.
