Iki rinkimų likus mažiau nei 20 dienų, federaliniai ir vietos rinkimų pareigūnai, o taip pat FTB ir Vidaus saugumo departamento atstovai yra budrūs kaip niekada, mat dar niekada tikimybė, kad į rinkimus įsikiš programišiai, nebuvo tokia didelė.
Tačiau labiausiai baiminamasi ne dėl balsų klastojimo ar elektroninių balsavimo aparatų perėmimo. Nėra vieno stebuklingo mygtuko, kuris išjungtų balsavimo sistemas kiekvienoje valstijoje. Ir net tose valstijose, kur yra balsuojama elektroniniu būdu, šią problemą gali padėti nugalėti popierinės balsavimo biuletenių kopijos.
Pareigūnams didžiausią nerimą kelia pastarosiomis savaitėmis paaiškėjusi informacija, kad daugiau nei 20 valstijų programišiai (įskaitant tokius, kurie galimai dirba Rusijos vyriausybei) bando pasiekti rinkėjų registracijos bylas, kaip manoma, su intencija jas pakeisti ar ištrinti. Kiekviena valstija privalo turėti centralizuotą – ir kompiuterizuotą – rinkėjų duomenų bazę. Jei valstija negali patikrinti, ar koks nors asmuo iš tiesų yra registruotas rinkėjas, jo balsas gali būti neužskaitytas.
„Labiausiai tikėtina, kad programišiai ne pakeis jūsų balsavimo rezultatą, ką padaryti yra labai sunku, o įsilauš į jūsų registracijos duomenis ir atims iš jūsų teisę balsuoti“, – sako Davidas Heymanas, buvęs Vidaus saugumo departamento sekretoriaus pavaduotojas.
Registracijos bylos yra itin pažeidžiamos. Iš pažiūros, šie duomenys net neatrodo labai vertingi. Nemažai valstijų dalį savo rinkėjų duomenų netgi laiko viešai. Paprastai visuotinai prieinami yra tik rinkėjų vardai ir adresai, tačiau kartais galima pamatyti ir vairuotojo pažymėjimus bei socialinio draudimo numerius, kurių valstijos atskleisti neturėtų.
Kaip nors pakeitus šiuos duomenis – tarkim, ištrynus rinkėjo vardą iš sąrašo, ar pakeitus jo adresą, kad jis negalėtų balsuoti tam tikroje apylinkėje – gali kilti tikras chaosas: prie balsavimo punktų gali susidaryti milžiniškos eilės ir pasklisti gandai, kad balsai yra klastojami. Taip, tai nutikti „gali“, tačiau, pasak ekspertų, dar niekada nėra buvę jokio išpuolio prieš rinkėjų registracijos duomenis, kuris būtų padaręs įtaką nacionaliniams rinkimams.
Tačiau šie metai ypatingi, pirmiausia dėl nuolatinio respublikonų kandidato Donaldo Trumpo tikinimo, kad rinkimai yra suklastoti, o pralaimėti tam tikrose lemiamose valstijose jis gali tik tuo atveju, jei kažkas nederamai prikiš nagus prie balsų. Tokioje atmosferoje pakanka vos gando, kad programišiai pabandė patekti prie rinkėjų duomenų, kad tai galutinai pakirstų kai kurių žmonių ir taip trapų pasitikėjimą rinkimų legitimumu ir įteiktų labai galingą ginklą tiems, kas imsis kvestionuoti rinkimų rezultatą.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl 33 valstijų ir 11 apygardų ar miestų valdžios atstovai kreipėsi į Vidaus saugumo departamentą pagalbos patikrinant, ar jų balsavimo sistemos neturi saugumo spragų, ar jose nėra jokių įtartinos veiklos ar įsilaužimo požymių. Tai didžiausias panašių prašymų kiekis per rinkimų istoriją, demonstruojantis ne tik grėsmės reikšmingumą, bet ir ypatingai kruopštų pasirengimą rinkimams. Paprastai federaliniai pareigūnai kibernetinio saugumo operacijas laiko paslaptyje, tačiau šįkart apie jas daug kalba.
Šį precedento neturintį dėmesį rinkimų saugumui nulėmė ne tik galimi pastarojo meto rusų bandymai įsilaužti į JAV politinių organizacijų elektroninių laiškų ir dokumentų sistemas, bet ir praėjusios vasaros pranešimai, kad programišiai buvo įsilaužę į balsavimo sistemas Arizonoje ir Ilinojuje ir galimai nusikopijavo 200 tūkstančių rinkėjų duomenis.
„Kai staiga yra pranešama apie įsilaužimus į registracijos sistemas dviejose valstijose, visiškai nesvarbu nei rezultatas, nei poveikis – kuris atrodo esąs minimalus – tačiau tai vis tiek visus priverčia galvoti, kad ši grėsmė nebėra teorinė“, – sako pelno nesiekiančios organizacijos, siekiančios skaidrumo ir saugumo JAV rinkimuose, „Verified Voting“ prezidentė Pam Smith.
Natūralu, kad mūsų rinkimai vis dažniau taps programišių taikiniu, nes vis daugiau vyriausybės duomenų yra laikoma virtualioje erdvėje. Programišiai į rinkimus kištis gali norėti nepriklausomai nuo to, kas yra kandidatai.
„Abejingų pavojui nėra. Visi su rinkimais dirbantys pareigūnai, su kuriais man teko kalbėtis, imasi papildomų apsaugos priemonių, – sako Smith. – Iš skaitmeninės perspektyvos, 2016 metų prezidento rinkimai greičiausiai bus saugiausi, kokius esame turėję.“
Prieš porą savaičių Obamos administracija oficialiai apkaltino Rusijos vyriausybę mėginant kištis į Amerikos rinkimų procesą ir pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių, nors nenurodė, kada ir kur. Įtampa tarp abiejų šalių jau anksčiau buvo padidėjusi dėl NATO gynybos priemonių ir stringančių pastangų užbaigti kruviną pilietinį karą Sirijoje.
Tąkart paskelbtame pranešime sakoma, kad JAV žvalgybos bendruomenė yra „įsitikinusi, jog Rusijos vyriausybė nurodė įsilaužti į JAV asmenų ir institucijų, tarp jų ir JAV politinių organizacijų, elektroninio pašto dėžutes“. Amerikiečių pareiškime sakoma, kad elektroninių laiškų iš įsilaužtų pašto dėžučių paskelbimas „WikiLeaks“ ir kitose interneto svetainėse bei internetinio veikėjo „Guccifer 2.0“ paskelbta informacija „atitinka Rusijos organizuojamų pastangų metodus ir motyvaciją“.
Demokratų kandidatė į prezidento postą Hillary Clinton taip pat apkaltino Rusiją mėginant pakreipti rinkimus jos varžovo respublikono Donaldo Trumpo naudai, kai buvo įvykdyta virtinė įsilaužimų į demokratų elektroninio pašto sistemas.
Kaip tik dėl tokių pastarojo meto įvykių prezidento administracija svarsto apie precedento neturintį žingsnį – slaptus kibernetinius veiksmus prieš Rusiją. Tai būtų atsakas į Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, „NBC News“ atskleidė JAV žvalgybos pareigūnai.
Kai staiga yra pranešama apie įsilaužimus į registracijos sistemas dviejose valstijose, visiškai nesvarbu nei rezultatas, nei poveikis – kuris atrodo esąs minimalus – tačiau tai vis tiek visus priverčia galvoti, kad ši grėsmė nebėra teorinė.
Dabartiniai ir buvę pareigūnai, puikiai žinantys dabartinę situaciją, teigė, kad JAV specialiosios tarnybos buvo paprašyta Baltiesiems rūmams pristatyti tokio smūgio variantus – kaip slapta įvykdyti operacijas, kurios suerzintų ir sugėdintų Kremlių. Šaltiniai neatskleidė, apie kokius konkrečius veiksmus CŽV galvoja, tačiau patikino, kad agentūra jau yra pradėjusi parengiamąjį darbą.
Viceprezidentas Joe Bidenas laidoje „Meet the Press“ taip pat sakė, kad amerikiečiai „pasiųs žinią Putinui“ ir kad tai „bus padaryta mūsų pasirinktu laiku, ir esant tokioms aplinkybėms, kurios padarys didžiausią poveikį“.
Atsargos admirolas Jamesas Stavridis sakė, kad agentūra yra surinkusi daug dokumentų, kurie galėtų atskleisti Rusijos prezidento Vladimiro Putino nedoras taktikas.
„Gerai žinoma, kad oligarchai iš Rusijos perkelia milžiniškus kiekius pinigų į ofšorines sąskaitas, – sakė jis. – Būtų labai gėdinga, jeigu visa tai būtų paviešinta. Tai būtų proporcingas atsakas į tai, ką mes matėme.“
Seanas Kanuckas, kuris iki šių metų pavasario buvo aukšto rango žvalgybos pareigūnas, atsakingas už Rusijos kibernetinių galimybių analizę, sakė, kad neduotas atsakas Amerikai brangiai kainuotų.
„Jeigu viešai ką nors apkaltini, – sakė jis, – ir toliau nesiimti atsakančiųjų veiksmų, tai gali susilpninti tavo poziciją.“
Pats prezidentas Barackas Obama turės nuspręsti, ar leisti CŽV vykdyti tokią operaciją. Pareigūnai „NBC News“ sakė, kad kol kas Obamos administracijoje yra susiskaldymas, ar imtis kibernetinio atsako prieš Rusiją, ar verčiau reaguoti labiau tradiciniu būdu – pavyzdžiui, sankcijomis.
