Daugiau kaip 66 tūkstančiai – tiek vasario 19–22 dienomis skaitančių lietuvių apsilankė šešioliktą kartą rengtoje Vilniaus knygų mugėje. Renginio akcentu tapęs detektyvo žanras į keturias dienas trukusią intensyvią renginių programą įsuko literatūros pasaulio dalyvius, menininkus ir muzikantus, kurie lankytojams dovanojo šventę ir ilgai neblėstančius įspūdžius.
„Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė džiaugėsi, kad mugė nepraranda aktualumo, o renginiuose daugėja smalsaus ir žingeidaus jaunimo. Daugelį metų vos į parodų ir kongresų centro „Litexpo“ erdves sutelpantis renginys šiemet pasiūlė geros kokybės renginių, kurie sunkiai talpino žmones, o duris atvėrusi „Muzikos salė“ sukūrė unikalią atmosferą. Milda Gembickienė pastebi, kad pasikeitė mugės lankytojų tikslas: „anksčiau žmonės atvykdavo nusipirkti knygų ir gauti autografą. Šiandien pastebime, kad skaitytojai čia ateina turiningai praleisti laiko – susitikti ne tik su garsiais žmonėmis, bet ir su seniai matytais bičiuliais. Visas dienas jautėme, kad lankytojai tapo viena didele, kultūringa bendruomene, sukvietusia daug šviesių žmonių, geranoriškai besidalijančių ir padedančių vieni kitiems. Panašiais įspūdžiais dalijosi maloniai nustebę užsienio svečiai ir autoriai, praleidę mugėje ne tik iš anksto suderintas valandas, bet ištisas dienas“.
Kultūrinė programa šiemet apėmė daugybę organizacijų: leidyklas, muziejus, bibliotekas, universitetus, institutus. „Vilniaus knygų mugė tampa demokratine platforma pasirodyti visiems: ir mažoms, ir didelėms leidykloms, tam, kad visi lankytojai atrastų kažką sau. Panašu, kad tai pavyko, nes renginių lankomumas buvo puikus. Paprastai leidėjai ir rengėjai bijo ankstyvų renginių laikų, tačiau net dešimtą valandą, vos atsidarius, konferencijų salės prigužėdavo smalsuolių. Šiemet ypač džiaugiamės rengta diskusija apie įtemptą padėtį Rytų Europoje, kuri giliai sujaudino ne tik klausytojus, bet ir užsienio svečius – pokalbiai dar ilgai tęsėsi pasibaigus renginiui“, - pasakojo už mugės kultūrinės programos sudarymą atsakingo Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Leidyklų teigimu, lankytojai tampa atviresni ir komunikabilesni – ne piko valandomis žmonės niekur neskuba ir nuoširdžiai bendrauja ne tik su autoriais, bet ir leidėjais. Domisi knygų istorijomis, leidybos užkulisiais, numatomomis premjeromis.
Paskutinį vasario savaitgalį tūkstančiai lankytojų ne tik pirko, bet ir noriai dalyvavo veiklose ir gilino žinias. Keturias dienas netilo šurmulys kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“, kurioje užsiėmimuose su vaikais paslaptimis dalijosi ir vieni iš kitų mokėsi menininkai iš penkių šalių. Į interaktyvią bendravimo ir žinių laboratoriją būrius įvairaus amžiaus žmonių traukė atsinaujinusi „Bibliotekų erdvė“. Specialistai kvietė sužinoti apie bibliotekininko profesiją, pasigaminti savo asmeninį ekslibrisą, susikurti 3D knygos skirtuką, virtualiai keliauti po istorines Vilniaus universiteto bibliotekos erdves. Itin daug dėmesio sulaukė bibliotekų darbuotojų patarimai kaip susitvarkyti asmeninę namų biblioteką.
Laukiamiausiais ir geidžiamiausiais Vilniaus knygų mugės herojais vis dar išlieka Lietuvos autoriai. Daugiausia dėmesio atiteko leidiniams, kurių autoriai nepatingėjo bendrauti su skaitytojais ir pristatyti savo kūrinių. Vienas perkamiausių ir populiariausių šiemet – Andrius Tapinas, pristatęs ne tik antrąją knygą „Maro diena“, bet ir komiksą „Vilko valanda. Nepasakotos istorijos“. Ypatingo skaitytojų dėmesio sulaukė metų knyga pripažintas Rasos Aškinytės romanas „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“, Audronės Urbonaitės išpažintis „Mano Didžioji Nuodėmė. Žurnalistika“, trumpi Ryčio Zemkausko „Tekstai keliaujantiems autobusais ir troleibusais“, Andriaus Užkalnio knyga „Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį“, Leonido Donskio knygos, Arvydo Anušausko premjera „KGB. Visiškai slaptai“, Ingridos Jakubavičienės „Seserys“. Klasikinės literatūros gerbėjai šlavė Vytauto Mačernio eilėraščių rinkinį „Man patiko tik vandenys gilūs“. Populiarumo nepraranda Kristina Sabaliauskaitė, kurios gerbėjai nesutilpo į konferencijų salę, o neatvykę aktyviai sekė tiesioginę transliaciją televizorių ekranuose.
Tarp užsienio autorių daugiausia dėmesio sulaukė viešėję autoriai: Gregory Feiferis ir jo knyga „Rusai. Žmonės už valdžios fasado“ bei Michailas Šiškinas, kuris susitikime su skaitytojais pasisakė ir politinėmis temomis.
Vilniaus knygų mugėje duris pirmąkart atvėrė „Muzikos salė“. Specialiai duris atvėrusioje antroje ekspozicijų salėje įsikūrę muzikos pasaulio dalyviai kartu sugriovė mitą, jog įrašų šiandien niekas nebeperka. Lentynose tuštėjo tiek senesni, tiek naujausi kompaktiniai diskai, vinilo renesansą liudijo senųjų plokštelių pardavėjai, nespėję konsultuoti kolekcininkų.
