Ar jų niekas negali sustabdyti? To su vis didesniu nerimu kasdien klausia irakiečiai. Radikalių islamistų kovotojų žygis į Bagdadą tęsiasi, o ant subyrėjimo ribos atsidūrusios šalies gynyba krinka. Jau kelias savaites trunkantis aktyvus sunitų kovotojų puolimas į Rytus nuo Sirijos sienos, regis, yra nesustabdomas. Į islamą skirtingai interpretuojančią religinę pakraipą – šiitus - ir Irako sostinę nusitaikę sunitų kovotojai toliau užkariauja vieną miestą po kito, o prieš juos dešimtis tūkstančių karių ir pareigūnų turinčios Irako saugumo pajėgos atrodo bejėgės.
Padėtis, regis, tokia beviltiška, kad Irako saugumo pajėgoms į pagalbą suskubo šiitų genčių vyrai, ir ne tik jie. Visi, kurie gali nulaikyti ginklą, tarp jų ir vaikai, sunkvežimiais, autobusais ar lengvaisiais automobiliais plūdo į karo sūkurį.
Tokią šiitų reakciją iš dalies galima suprasti – sukilėliai pagautus pareigūnus ar kitus jiems besipriešinančius žmones, ypač šiitus, pastarosiomis savaitėmis žudo be gailesčio. Iraką ir visą pasaulį pašiurpino vaizdai, kuriuose užfiksuota dešimtys sukilėlių į nelaisvę paimtų pareigūnų. Iš pradžių iš jų išsityčiojama, o tada jie sušaudomi.
Įdomu tai, kad nors irakiečiams padeda kaimyninio Irano patarėjai, rimčiausi Irako sąjungininkai – amerikiečiai – kol kas nesikiša. Visą įmanomą paramą Irakui pažadėjęs JAV prezidentas Barackas Obama kol kas nedavė įsakymo pradėti antskrydžių kampanijos, tad Irako oro pajėgos turi kliautis vienos. Tiesa, B.Obama įsakė sustiprinti didžiausia pasaulyje laikomą JAV ambasadą Bagdade. Milžiniško komplekso apsaugą Irako sostinėje, be čia jau esančių dešimčių apsaugininkų, sustiprins dvi kuopos – 275 JAV jūrų pėstininkai. Tiesa, šie kariškiai kovos veiksmuose nedalyvaus ir turės užtikrinti ambasados darbuotojų ir JAV piliečių Irake apsaugą.
JAV nenoras kištis aiškinamas tamsia praeitimi – per Irako karą 2003–2008 metais čia žuvo per 4,5 tūkst. amerikiečių. Be to, dabartinė Irako valdžia vadinama korumpuota ir nepatikima, dėl jos neverta lieti kraujo. Tiesa, kai kurie amerikiečiai baiminasi, kad Irakui žlugus arba susiskaldžius Amerikai kils gerokai didesnė grėsmė nei iki 2003-iųjų invazijos.
„Dabar matome, kaip Irake formuojasi itin pavojingas kokteilis: čia atvyksta motyvuoti, sėkmės, šlovės ir kraujo ištroškę teroristai iš viso islamo pasaulio. Jeigu jiems leisime įsikurti ir netrukdomiems veikti, turėsime šaltinį, iš kurio kils grėsmė pasikartoti rugsėjo 11-osios išpuoliams. Galbūt ne šiandien, ne rytoj, bet greitai“, – teigė buvęs JAV žvalgybininkas Juanas Zarate’as.
Tuo tarpu prezidentas Barakas Obama tvirtina, kad jo vyriausybė svarsto „visas galimybes“ kovojant su Irako islamistais, įskaitant ir galimus karinius veiksmus.
„Egzistuoja trumpalaikiai kariniai veiksmai, kurie turi būti atlikti, – per susitikimą su Australijos premjeru kalbėjo B.Obama. – Neatmetu nė vienos galimybės, nes privalome užtikrinti, kad šie džihadistai neužsitikrintų nuolatinio atramos taško Irake ar Sirijoje“.
Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney vėliau patikslino, jog prezidentas „neatmetė“ tik smūgių iš oro galimybės.
„Sausumos pajėgų dislokavimo galimybė visiškai nesvarstoma“, – paaiškino atstovas.
„Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ISIL) kovotojams vis labiau artėjant prie Bagdado, Irako premjeras Nouri al-Maliki desperatiškai stengiasi sušaukti parlamento posėdį nepaprastajai padėčiai šalyje įvesti. Pirmasis bandymas tai padaryti žlugo, nes posėdžių salėje pasirodė tik 128 iš 325 parlamentarų, todėl nesusidarė reikalingas kvorumas. Apžvalgininkų teigimu, vyriausybės ir parlamento nesugebėjimas veikti krizės akivaizdoje daug ką pasako apie fragmentuotą Irako politinį gyvenimą.
Baltieji rūmai pranešė, kad JAV į Iraką siunčia iki 275 „karinio personalo“ narių JAV ambasados Bagdade ir kitų darbuotojų apsaugai užtikrinti. Baltųjų rūmų pranešime teigiama, kad pagrindinė kariškių užduotis bus padėti vykdyti laikiną JAV ambasados Bagdade darbuotojų perkėlimą į amerikiečių konsulatus Basroje ir Erbilyje. Taip pat 100 karių vykdys operacijas aerodrome ir užtikrins saugumą. JAV pranešė, jog yra pasiruošusios su Iranu aptarti, kokios priemonės galėtų sustabdyti ISIL sukilėlių puolimą. Tačiau korespondentai informavo, kad amerikiečių pareigūnai nedelsdami paneigė pranešimus apie karinį bendradarbiavimą.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry neneigė bendradarbiavimo su Iranu scenarijaus sprendžiant Irako krizę, tačiau atmetė galimybę rengti bendrai koordinuojamą karinį atsaką prieš islamistų sukilėlius.
„Jie (iraniečiai - red.) nėra visas atsakymas, tačiau jie gali būti viena iš svarbių svarstomų galimybių“, - sakė J. Kerry.
Pentagono pareigūnai pranešė vedantys tiesiogines derybas su Teheranu dėl situacijos Irake, tačiau tikino nesvarstantys karinio bendradarbiavimo.
