Įmonė „Hyperloop One“ jau 2021 m. planuoja atidaryti maršrutus JAV ir Europoje, kuriais turėtume ilgus atstumus įveikti kelis kartus greičiau nei skirsdami lėktuvais ir už bilietus mokėtume gerokai pigiau. Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ kompanijos „Hyperloop One“ vyr. patarėja tarptautiniais klausimais YJ Fischer pirmąkart Lietuvai pristatė šią transporto revoliuciją.
Judėjimas, simuliuojantis kosmoso dėsnius ant Žemės
„Hyperloop“ kelionės atrodo taip: keleivis įlipa į kapsulę, jos durys užsidaro, ir kapsulė pajuda uždaru vamzdžiu į pasirinktą vietą. Įgavęs reikiamą greitį prietaisas ima levituoti ir dėka elektromagnetinės paties tunelio sąveikos su kapsule bei kosmoso sąlygas atkartojančio slėgio įgauna 1 080 km/h greitį. Negana to, tokia kelionė yra visiškai nežalinga aplinkai ir, priešingai nei kelionės lėktuvu, nereikalauja ilgų paruošimų. Tuo tarpu pats judėjimas organizmui neturėtų būti sunkesnis nei kelionė lėktuvu – „Hyperloop“ kapsulėje galima ir atsistoti, ir vaikščioti.
„Tai pirmoji tikrai revoliucinga transporto priemonė nuo XX a. pradžios lėktuvo. „Hyperloop One“ – vienintelė kompanija pasaulyje, užsiimanti viskuo nuo mokslo, reikalingo ją įgyvendinant, iki reikalingų saugumo sertifikatų gavimo. Šią liepą Nevadoje, JAV mes pirmąkart praktiškai išbandėme „Hyperloop“ veikimą ir šiandien technologija yra per vieną žingsnį nuo naudojimo“, – pranešime dėsto YJ Fischer.
„Dažniausiai užduodamas klausimas yra kada sistema bus pritaikyta visur. Mūsų atsakymas – 2021 m. Tai atrodo labai trumpas laiko tarpas pakeisti viso pasaulio transporto sistemai, bet jei reikalingi saugumo sertifikatai ir valstybių sprendimai priimti technologijas jau bus paruošti, grynai technologinė sistemos pusė galės tai įgyvendinti. Visą „Hyperloop“ judėjimą nuo teorijos iki realaus modelio sukūrėme per pusantrų metų, todėl per dar ketverius galime ją pritaikyti komerciniam naudojimui“, – teigia „Hyperloop“ patarėja.
Žada pakeisti tai, kaip suvokiame geografiją
Kadangi kiekviena kelionė „Hyperloop“ vyksta be jokių sustojimų ar persėdimų, kapsulė geba įgauti lėktuvo greitį. Ją valdo ne žmogus, o kompiuteris, tad vietos klaidai negali likti ir visa transporto sistema privalo būti nepriekaištingai sustyguota.
„Įsivaizduokime, kad man iš Vilniaus reikia į Los Andželą, o kažkam kitam – į Berlyną. Mes abu nuvykstame į stotį, sėdame į savo kapsules ir pajudame. Kurį laiką judame tuo pačiu tuneliu, bet vėliau aš atsiskiriu ir judu tolyn. Tai iš esmės yra „Uber“ judėjimo modelis, leidžiantis man pasirinkti, kada ir kur aš noriu keliauti nepriklausomai nuo kitų žmonių: „Hyperloop“ sujungia lėktuvo greitį su geležinkelio sistema, leidžiančia prisijungti ir atsijungti nuo kitų kapsulių ir su metro sistemos patogumu“, – aiškina YJ Fischer.
Kaip pavyzdį „Hyperloop One“ pateikia Helsinkio ir Talino miestus. Šiandien net greitasis traukinys tarp jų keliauja 30-40 minučių, jau nekalbant apie tai, kad reikia laikytis jo grafiko, tad kelionė dar prasitęsia. Su nauja sistema ši kelionė užtruktų šešias minutes. „Vadinasi, jūs galite tiesiogine to žodžio prasme nuvykti namo į kitą šalį pavalgyti pietų ir vėl grįžti į darbą“, – juokauja specialistė.
Kaip didžiausius iššūkius tai įgyvendinti YJ Fischer įvardijo nusistatymą prieš tokios inovacijos kainą ir itin sunkius sertifikavimo procesus, kurie tiesiog nėra pritaikyti „Hyperloop“ veikimo principui. Ir pirmoji šių problemų – kaina – iš tiesų nėra labai didelė.
„Kaip pavyzdį paimkime Švediją. Šiuo metu jie sprendžia nacionalinio greitojo traukinio klausimą ir, net kukliais jų paskaičiavimais, tai kainuos apie 35 mlrd. eurų. Tuo tarpu nepriklausomų agentūrų tyrimas parodė, kad analogiškų „Hyperloop“ maršrutų sukūrimas kainuotų tarp 22 ir 27 mlrd. eurų. Be to, kadangi didžiąją laiko dalį judinti kapsulė levituoja, ji nenaudoja jokio kuro ir dėl to kiekviena kelionė kainuoja žymiai mažiau, nei įveikti tą patį atstumą šiandien“, – teigia YJ Fischer.
„Idea prima“ informacija
