Honkongo įstatymų leidėjai atmetė prieštaringai vertinamą ir Pekino vyriausybės remiamą rinkimų reformos paketą po 10 valandų trukusios aistringų ir įnirtingų debatų sesijos. Šios reformos būtų suteikusios Kinijai teisę vetuoti kandidatus šios dalinai nepriklausomos teritorijos lyderio rinkimuose.
Kontroversiškasis planas įžiebė masinių protestų bangą, o prodemokratiškai nusiteikę aktyvistai pavadino jį „nedemokratišku“.Tuo tarpu Kinija teigia, kad ši reforma vis tiek yra didžiausia viltis Honkongo suklestėjimui.
Reformų paketas būtų leidęs visiems Honkongo piliečiams 2017 m. pirmą kartą balsuoti renkant savo vyriausybės vadovą, tačiau jie galėtų rinktis tik iš kandidatų, kurių dalyvavimą rinkimuose patvirtintų Pekino sudarytas specialusis komitetas. Paketo atmetimas reiškia, kad būsimasis Honkongo vyriausiasis vadovas, kaip ir anksčiau, bus išrinktas 1 200 narių turinčio komiteto, kuris šiuo metu yra dominuojamas Pekino lojalistų.
Prokiniškai nusiteikę įstatymų leidėjai protesto vardan paliko tarybos posėdžių salę likus vos kelioms akimirkos iki balsavimo dėl reformų paketo pradžios. Likę 37 įstatymų leidėjai tęsė balsavimą ir galiausiai reformų paketas buvo atmestas 28 įstatymų leidėjams balsavus „prieš“, o aštuoniems jį palaikius. Kad reformos būtų priimtos, reikėjo mažiausiai 47 parlamentarų balsų.
Įstatymų leidėjai Fernando Cheungas ir Lamas Cheuk-tingas prieš balsavimą sakė esantys prieš reformų paketą. „Tai nėra tikra laisva valia“, - sakė Cheungas, su kuriuo sutiko Cheuk-tingas, pavadinęs reformas opozicijos stebėjimo procesu ir sakęs, kad jos yra „visiškai nepriimtinos“ bei „absurdiškos ir gėdingos“. Abu parlamentarai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad reformų priėmimas gali suteikti centrinei vyriausybei potencialų precedentą užkirsti kelią žadėtam Honkongo judėjimui link demokratijos ir nebeleisti jiems imtis jokių papildomų priemonių tikrai laisviems rinkimams surengti.
Jie taip pat pažymėjo, jog likus savaitei iki balsavimo parlamente buvo smarkiai sustiprintas saugumas, įskaitant su kiekvienu parlamentaru įleidžiamų asistentų skaičiaus apribojimą. Cheuk-tingas, kuris tokį saugumo padidinimą pavadino nebūtinu, sakė, kad jis buvo tikras „pažeminimas“ asistentams, iš kurių kai kurie pastate dirba jau dešimtis metų.
„Tai buvo neprotinga ir neproporcinga“, - sakė jis.
Tuo tarpu prokiniškų pažiūrų užsienio reikalų ministerijos atstovas Lu Kangas sakė: „Mes nenorime matyti to, kad Specialiojo administracinio regiono vyriausybės vadovas 2017 m. nebus laisvai renkamas.“
Jis taip pat susirinkusiems reporteriams sakė, kad reformų paketas buvo geriausia viltis norint išlaikyti tolygų šios pusiau autonomiškos Kinijos teritorijos klestėjimą.
Dabartinis Honkongo vyriausiasis vadovas CY Leungas sakė, kad įstatymų leidėjai balsavo prieš daugumos Honkongo žmonių norus, ir todėl jis „natūraliai yra tuo nusivylęs“.
„Man liūdna, esu nusivylęs, ir nebežinau, kada demokratizacija pagaliau galės žengti pirmyn“, - sakė taip pat pasiūlymą palaikiusi vyriausioji sekretorė Carrie Lam.
Tuo tarpu kai kurie įstatymų leidėjai teigė nesupratę, kodėl kiti išėjo iš posėdžių salės.
„Mes nesupratome, kas nutiko, kad likusi mūsų dalis staiga nusprendė palikti posėdžių salę, - sakė provyriausybinės Liberalų partijos narys Jamesas Tienas. – Nusprendėme pasilikti ir balsuoti už šį įstatymo projektą.“
Vėliau kai kurie prokiniškai nusiteikę įstatymų leidėjai dėl šio incidento kaltino nesusikalbėjimą po to, kai parlamento spikeris atmetė jų prašymą padaryti 15 minučių pertrauką. Demokratų partijos atstovė Emily Lau šį jų pasišalinimą pavadino „farsu“, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Žmonės, kurių nebuvo posėdžių salėje, turėjo padėti mums nulemti Honkongo ateitį, bet jeigu pažvelgsime į šį jų farsišką elgesį, Honkongo galima tik gailėtis“, - sakė ji.
Įstatymo projekto atmetimas sekė itin įtemptus politinių debatų metus šioje buvusioje Britanijos kolonijoje, kuri 1997 m. buvo grąžinta Pekinui. Praėjusių metų rugsėjį aktyvistai užėmė dideles miesto dalis, reikalaudami visuotinės balsavimo teisės. Protestai suparalyžavo visą miesto centrą po to, kai per susidūrimus tarp policijos pareigūnų ir aktyvistų buvo panaudotos ašarinės dujos.
Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams ir nesulaukus palaikymo iš CY Leungo, protestuotojai galiausiai leido policininkams išardyti jų stovyklas.
