„Išgelbėta viena gyvybė išgelbėja visą pasaulį.“ - Žydų išmintis.
Šią savaitę Lietuvos miestuose bei miesteliuose rengiami Atminties maršai, minint prieš 75 metus vykusias žiaurias žydų tautybės žmonių žudynes. Pirmadienį Molėtų žydų žudynių vietoje lankėsi ir jų atminimą pagerbė prezidentė Dalia Grybauskaitė - čia nacių okupacijos laikotarpiu 1941 metų rugpjūčio 29 dieną išžudyta apie 2 000 žydų tautybės žmonių, arba trečdalis tuometinio miestelio gyventojų. Antradienį premjeras Algirdas Butkevičius lankėsi Šeduvoje, kur taip pat dalyvavo žydų bendruomenės 75-ųjų sunaikinimo metinių minėjime.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky minėjimo Molėtuose metu citavo per stebuklą iš Kauno geto pasprukusią ir Holokaustą išgyvenusią profesorę Ireną Veisaitę: „Ji prieš renginį pasakė – šiandien man yra šventė, pagaliau sulaukiau tos dienos, kada žydų tragedija yra pripažinti visos lietuvių tautos tragedija.“
Klaipėdoje viešėjęs Lietuvos Šaulių Sąjungos Išeivijoje (LŠSI) narys Ernestas Lukoševičius Sąjungos medaliu taip pat apdovanojo uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską, pasidžiaugė mero vizito Čikagoje metu užsimezgusiais gražiais santykiais su Čikagos lietuvių bendruomene, bei aptarė LR konsulo dr. A. Kalvaičio ir Klaipėdos sukilimo karinio vado diplomato, plk. Jono Budrio įamžinimo klausimus bei tai, kaip prie to pasitinkant Lietuvos gimtadienį-šimtmetį galėtų prisidėti išeivija.
Pasak F. Kukliansky, per 25-erius Lietuvos nepriklausomybės metus požiūris į Holokaustą, žydų skausmą ir nelaimę gerokai pasikeitė. Jos teigimu, Lietuva, Izraelyje vadinama Lita, buvo mažos, bet įtakingos žydų bendruomenės centras. Šiandien iš tos bendruomenės likę didelės kapinės bei prisiminimai apie čia gyvenusius, kūrusius žmones bei mintys, kokia būtų Lietuva, jei tie žmonės būtų likę gyvi.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Visi žinome istoriją apie Kaune rezidavusį Japonijos vicekonsulą Čijunę Sugiharą, Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusį apie 10 000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, tačiau tokių herojų būta ir pačių lietuvių tarpe. Beveik 900 lietuvių yra pripažinti pasaulio teisuoliais už tai, kad karo metu gelbėjo žydus rizikuodami savo gyvybe. Vienas jų, Lietuvos konsulas Antanas Kalvaitis, gali būti laikomas lietuviškuoju Sugihara.
Dar 1933 metais Čikagoje, būtent konsulo A. Kalvaičio dėka, Lietuvos žydai – litvakai – finansiškai parėmė garsųjį Stasio Dariaus ir Stepono Girėno skrydį į Lietuvą. Vėliau Klaipėdoje karo metais jis tyliai išduodavo vizas Vokietijos žydams – taip vadinamąsias „gyvybės vizas“. Hiustone gyvena vienos šeimos palikuonys, kurie turi išsaugoję pasą su Klaipėdoje jo išduota viza. Deja, Lietuvoje apie šį kilnų diplomatą iki šiol mažai kas žinoma, nors lietuviškasis Sugihara vertas didžiausios pagarbos ir tarptautinio pripažinimo.
Siekiant įamžinti A. Kalvaičio ir kelių kitų nusipelniusių žmonių atminimą, Klaipėdos miesto savivaldybei dar 2013-2014 m. buvo pateiktas prašymas apsvarstyti galimybę atidengti specialias atminimo lentas iš viso šešiems žymiems klaipėdiečiams. Prašymas bus svarstomas šią savaitę rengiamame posėdyje.
Penkias iš šių lentų prašoma įrengti savivaldybės lėšomis. Vieną – skirtą tarpukario Klaipėdos jūrų uosto kapitono Liudviko Stulpino atminimui įamžinti – Lietuvos jūrininkų sąjungos narių grupė įrengtų savo lėšomis ant namo Tilžės gatvėje, kur kapitonas gyveno.
Lietuvos sąjūdžio Kauno skyrius prašo įamžinti diplomato, Lietuvos generalinio konsulo Klaipėdoje 1939-1940 metais, žydų gelbėtojo A. Kalvaičio atminimą ant pastato Liepų gatvėje, kur jis dirbo.
Klaipėdos žydų bendruomenė prašo ant pastato Grįžgatvio gatvėje įrengti lentą, skirtą žymiam sionizmo veikėjui, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autoriui Dovydui Volfsonui, čia gyvenusiam ir besimokiusiam.
Taip pat iš savivaldybės lėšų įamžinti dviejų literatų atminimą prašo uostamiesčio Lietuvos rašytojų sąjungos skyrius. Poeto ir pedagogo Pauliaus Drevinio atminimui prašoma įrengti atminimo lentą ant pastato J. Karoso gatvėje, kur jis gyveno. Rašytojo Rimanto Černiausko atminimą prašoma įamžinti ant pastato Darželio gatvėje, kur jis gyveno, arba Aukštojoje gatvėje, kur rašytojas dirbo.
Istoriko Vasilijaus Safronovo prašymu, siūloma įamžinti Lietuvos inžinieriaus, politikos bei visuomenės veikėjo, tarpukario Lietuvos vyriausybės ministro pirmininko Ernesto Galvanausko atminimą ant pastato Herkaus Manto gatvėje, kur jis gyveno.
Klaipėdoje viešėjęs Lietuvos Šaulių Sąjungos Išeivijoje (LŠSI) narys Ernestas Lukoševičius Sąjungos medaliu taip pat apdovanojo uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską, pasidžiaugė mero vizito Čikagoje metu užsimezgusiais gražiais santykiais su Čikagos lietuvių bendruomene, bei aptarė LR konsulo dr. A. Kalvaičio ir Klaipėdos sukilimo karinio vado diplomato, plk. Jono Budrio įamžinimo klausimus bei tai, kaip prie to pasitinkant Lietuvos gimtadienį-šimtmetį galėtų prisidėti išeivija. Tikimės, kad žydų gelbėtojų įamžinimo iniciatyva sudomins ir kitus kraštiečius.
Nuotraukoje: LR diplomatas dr. A. Kalvaitis (centre) ir du Čikagos litvakai. LTSC nuotr.
LŠSI informacija
