Apie hipnozę žinoma nedaug. Europoje atsiradusi XVIII amžiuje, išgarsėjusi dėl gydytojų Mesmero, Braido, Šarko bei Bernhaimo, ji liko psichoterapiniu stebuklu. Ją bandė aiškinti ir neurofiziologai, ir psichoanalitikai, ir parapsichologai, tačiau visos jos paslaptys iki galo nėra atskleistos. Todėl žmonės vis dar bijo hipnozės, sieja ją su virtimu „zombiu“, paklusimu svetimai valiai bei psichikos programavimu.
Hipnozės pavadinimas kilęs iš graikų žodžio „hypnos“– „miegas“. Ji panaši į miegą, tik jos metu išlieka ryšys su hipnotizuotoju, jeigu, žinoma, hipnotizuotojas yra. Juk hipnozinė būklė gali užeiti ir be hipnotizuotojo - tiesiog ilgam susikoncentravus. Bet kuriai hipnozei reikia dviejų sąlygų: labai susiaurinti dėmesį ir išjungti kritinį mąstymą. Tuomet mūsų smegenyse sulėtėja elektros bangos - nuo beta - ritmo iki taip vadinamo alfa ir teta - ritmo.
Hipnozė - tai vienas iš psichoterapijos metodų, kai psichoterapeutas sukelia pacientui transo būseną, siekdamas jam padėti atsipalaiduoti ir/ar išspręsti varginančias psichologines problemas. Seanso metu žmogui sukeliama transo būsena, tuomet gydytojas pasiūlo pacientui įsivaizduoti tokią vietą, kur jis jaustųsi atsipalaidavęs ir ramus. Po to gydytojas pasiūlo įsivaizduoti jau kitą – gasdinančią situaciją. Tokiu būdu jis padeda pacientui savo dėmesį perjungti nuo vieno vaizdo prie kito, lyg jie abu būtų suprojektuoti viename ekrane. Po kurio laiko žmogus, apimtas panikos, išmoksta savarankiškai iššaukti tą raminančiai veikiantį vaizdą, įsijaučia į jį ir nerimas atslūgsta.
Vis tik hipnozė žmones veikia labai skirtingai. Yra žinoma, kad hipnozei pasiduoda 2/3 suaugusių žmonių. Tiesa, naudos nuo hipnozės vis tiek bus ir tiems, kurie nėra lengvai pasiduodantys įtaigai, nes hipnozės pagalba galima sumažinti stresą, atpalaiduoti. Hipnozės seansų sėkmė priklauso nuo to, kiek pacientas būna tam nusiteikęs, nuo specialisto meistriškumo ir jo gebėjimo tuo metu užmegsti kontaktą su pacientu.
Atsiranda vis daugiau patvirtinimų, kad hipnozės pagalba galima išgydyti ne tik fobijas, įvairių rūšių priklausomybę, nerimą ir kitokias psichologines būsenas, bet ir įtakoti fizinių susirgimų eigą. Pavyzdžiui, chirurginių žaizdų ar kaulų lūžių gijimą.
Medicinos įstaigose pacientų nuraminimui prieš sudėtingas operacijas, kenčiantiems nudegimų skausmus ar ruošiant moterį gimdymui vis dažniau taikoma hipnoterapija (arba hipnozė). Atsiranda vis daugiau patvirtinimų, kad hipnozės pagalba galima išgydyti ne tik fobijas, įvairių rūšių priklausomybę, nerimą ir kitokias psichologines būsenas, bet ir įtakoti fizinių susirgimų eigą. Pavyzdžiui, chirurginių žaizdų ar kaulų lūžių gijimą.
Nežinomybė gimdo mitus
Apie hipnozę sklando nemažai mitų. Tie mitai paplitę visose pasaulio šalyse. Buvo atlikti eksperimentai su žmonėmis iš JAV, Australijos, Vokietijos. 88 proc. apklaustųjų teigė, kad hipnozė gali padėti žmonėms kai ką prisiminti, o to jie nesugebėtų įprastomis sąlygomis. Iš tiesų hipnozė tik padeda žmogui atsipalaiduoti, jei to jis negali natūraliai. Tuomet prisiminimai iš tiesų atgimsta žmogaus smegenyse.
Kitas plačiai paplitęs mitas - užhipnotizuotam žmogui galima įteigti bet ką, o vėliau, pažadintas iš transo, jis nieko nebeprisimins ir nežinodamas vykdys įteigtą valią. Tai visiška netiesa. Dauguma žmonių puikiai prisimena, kas vyko. Ir visai nesvarbu, buvo jiems įteigta neprisiminti ar ne.
Hipnozės nauda
Pasaulyje hipnozė plačiai taikoma. Airių kilmės chirurgas Jackas Gibsonas yra atlikęs per 4 tūkst. operacijų, kai vietoj anestetikų ligoniai buvo veikiami hipnoze, nes dėl vienų ar kitų priežasčių jiems nebuvo galima taikyti narkozės.
Amerikos mokslininkai veikdami hipnoze gydo nutukimą arba malšina skausmą. Be to, hipnotizuojant galima lengviau pašalinti netinkamas nuostatas, baimes. Įrodyta, kad hipnozės seansai padeda lengviau ištverti operacijas.
Patyrę specialistai hipnoze padeda atsikratyti bendravimo sunkumų, priklausomybių nuo rūkymo, alkoholio, net narkotikų, taip pat įvairių fobijų.
Dr. Vadimas Dechtiaris
