Du profesoriai iš Harvardo universiteto ir Masačusetso technologijų instituto šią savaitę buvo paskelbti Nobelio ekonomikos premijos laureatais už jų išvystytą kontraktų teoriją apie susitarimus, kurie formuoja šiandienos verslo, finansų bei visuomenės politiką.
68-erių Oliveris Hartas yra Harvardo universitete dėstantis britų ekonomistas, o 67-erių Bengtas Holmströmas yra suomių ekonomistas, šiuo metu dėstantis MIT. Abu jie pirmadienį buvo paskelbti Švedijos karališkosios mokslų akademijos teikiamos premijos laureatais.
„Kontraktai yra būtini šiuolaikinių visuomenių funkcionavimui, – išplatintame pranešime teikia akademija. – Harto ir Holmströmo tyrimai nušviečia tai, kaip kontraktai gali mums padėti laviruoti tarp konfliktuojančių interesų.“
Tarp ekonomistų tyrinėtų kontraktų yra ir Holmströmo tyrimas, nagrinėjęs tarp kompanijų vadovų ir jų akcininkų sudaromas sutartis.
„Ekonomikoje mes ne itin kreipiame dėmesį į premijų dydžius, nors jos neretai būna nepaprastai didelės“, - Holmströmas sakė reporteriams po to, kai jo buvo paprašyta įvertinti šių dienų kompanijų vadovams išmokamas multimilijonines premijas.
Tuo tarpu Hartas tyrė tai, ar viešųjų paslaugų tiekėjai, pavyzdžiui, mokyklos, ligoninės, kalėjimai, turėtų būti valdomi valstybės, ar privataus verslo. Jo tyrimas atskleidė, kad „kainų mažinimo paskatos paprastai yra pernelyg griežtos“, teigia Švedijos karališkoji mokslų akademija. Tokių paslaugų privatizavimas gali lemti netrokštamą kokybės nukritimą, kurio nekompensuotų iš išlaidų mažinimo gauta nauda.
„Hartas ir jo kolegos didžiausią dėmesį sutelkė į privačius kalėjimus, – sakė akademija. – Jungtinių Valstijų federalinė valdžia dabar iš tiesų siekia nutraukti privačių kalėjimų naudojimą, iš dalies ir dėl to, kad sąlygos tokiuose kalėjimuose yra prastesnės nei valstybiniuose, ką atskleidžia neseniai paviešinta JAV teisingumo departamento ataskaita.“
Harvardo ekonomistas Oliveris Hartas, kalbėdamas iškart po naujienos, sakė, kad pirmas jo žingsnis ją sužinojus buvo apkabinti žmoną, pabudinti jauniausią sūnų, ir paskambinti kitam premijos laureatui, Bengtui Holmströmui.
Kiek vėliau, kalbėdamas su reporteriais, jis taip pat buvo paprašytas įvertinti JAV ekonomikos būklę. „Ekonomikai viskas yra gerai, – sakė jis. – Gal ne taip gerai, kaip mes norėtume, bet ji juda tinkama linkme.“
Tuo tarpu paklaustas, ar ekonomiką valdyti labiau kvalifikuotas būtų respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas, ar demokratė Hillary Clinton, jis atsakė: „Vienas kandidatas yra protingas, o kitas – pamišęs. Tikiuosi, laimės protingas.“
Harvardo ekonomistas Oliveris Hartas, kalbėdamas iškart po naujienos, sakė, kad pirmas jo žingsnis ją sužinojus buvo apkabinti žmoną, pabudinti jauniausią sūnų, ir paskambinti kitam premijos laureatui, Bengtui Holmströmui.
Tiek Hartas, tiek Holmströmas yra menkai žinomi už ekonomikos pasaulio ribų. Tiesa ta, kad jų praktikuojama ekonomika nėra ta, apie kurią skaitytume laikraščiuose. Ji netyrinėja augimo ar nedarbo, fiskalinių stimulų ar palūkanų normų, prekybos susitarimų ar produktyvumo. Ji gali būti susijusi su šiais dalykais – Holmströmo darbas su finansinėmis krizėmis ir valstybių skolomis tikrai turėjo reikšmės tam, kas nutiko 2008-aisiais – tačiau tai nėra tas dalykas, dėl kurio ekonomistai ginčytųsi laikraščiuose ar moksliniuose žurnaluose.
Kai kurie ankstesni premijos laimėtojai visuomenei buvo geriau pažįstami. Tarp tokių yra lietuvių kilmės amerikietis Robertas Shilleris, žinomas dėl savo pasiekimų tyrinėjant finansinių ir nekilnojamo turto rinkų burbulus. Jo pavardė taip pat yra atidžiai sekamas matas stebint JAV nekilnojamo turto kainas. Premiją jis pasidalijo su dar dviem kitais ekonomistais 2013 m.
Dar vienas garsus Nobelio ekonomikos premijos laureatas yra Paulas Krugmanas, „The New York Times“ apžvalgininkas ir Prinstono profesorius, pelnęs apdovanojimą 2008 m., už darbą su prekybos kryptimis ir ekonominės veiklos pasidalijimu.
Kitas Prinstono universiteto profesorius, Angusas Deatonas, premiją pelnė pernai metais, už savo darbą su skurdu.
Nobelio ekonomikos premija yra teikiama kiekvienais metais nuo 1969 m., pagerbiant patį Nobelio premijų įkūrėją, pramonininką Alfredą Nobelį.
Nuotraukoje: Švedijos karališkoji mokslų akademija skelbia premijos laureatus
