Antradienį oficialiai paleistas Haičio parlamentas – po to, kai žlugo paskutinis derybų raundas norint pasiekti susitarimą ir pratęsti jo narių kadencijas siekiant išvengti dar vienos politinės krizės šioje skurdžioje Karibų jūros regiono šalyje.
Haitis jau trejus metus nėra surengęs vyriausybės ar municipalinių rinkimų, ir veikiančio parlamento nebuvimas dabar leis prezidentui Micheliui Martelly valdyti remiantis dekretu. Nors Martelly savaitgalį pradėjo paskutinės minutės derybas, jam nepavyko įtikinti grupės opozicijos senatorių patvirtinti JAV sankcionuotą planą keliais mėnesiais pratęsti parlamentarų kadencijas iki tol, kol galės būti surengti nauji rinkimai.
Antradienį Jungtinių Tautų „pagrindinė grupė“, kurią sudaro artimai su Haičiu bendradarbiaujančios šalys, tarp kurių yra Jungtinės Valstijos, Brazilija, Kanada bei Europos Sąjungos narės, išplatino pranešimą, skelbiantį, jog ji „apgailestauja dėl to fakto, kad Haičio parlamentas tapo nebefunkcionuojančiu“, ir pasiūlė savo pagalbą prezidentui Martelly.
„Šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, grupė viliasi, kad vyriausiasis valstybės vadovas ir visi politiniai veikėjai veiks atsakingai ir santūriai“, - pažymima jame.
Martelly, kurio prezidento kadencija baigsis kitais metais, praėjusį mėnesį pamėgino nuraminti opozicijos kritikus, paskirdamas buvusį šalies sostinės Port o Prenso merą Evansą Paulą naujuoju ministru pirmininku, tačiau parlamentas atmetė jo kandidatūrą ir atsisakė jį ratifikuoti.
„Tikėjausi būti pakviestas parlamento. Tai neįvyko, tačiau tai ne aš atsisakiau save pristatyti“, - interviu sakė Paulas. Dabar, kaip de facto ministras pirmininkas, jis teigė vis vien planuojantis suformuoti naują vyriausybę.
„Aš pradėjau konsultacijas su politinėmis partijomis norėdamas suformuoti savo vyriausybę, tačiau pritarimą gauti nėra lengva“, - sakė jis.
Martelly oponentai savaičių savaites be perstojo rengė gatvių protestus šalies sostinėje, kaltindami prezidentą ir jo šeimą korupcija. Demonstracijos pastarosiomis dienomis pasisuko agresyvesne linkme, kai kuriems protestuotojams netgi raginant pradėti pilietinį karą.
Pirmadienį Haityje taip pat paminėtos penktosios pražūtingo 2010 m. žemės drebėjimo metinės. Katastrofos metu sostinėje žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o didelė dalis Haičio gyventojų vis dar neturi namų.
Sekmadienį, kuomet vis dar vyko derybos siekiant išvengti vyriausybės vakuumo, JAV ambasada Haityje išleido pranešimą, siūlantį savo paramą prezidentui Martelly.
„JAV ir toliau veiks kartu su prezidentu Martelly ir bet kokia išlikusia teisėta Haičio vyriausybine institucija, kad apsaugotų reikšmingą pažangą, kurią pasiekėme kartu nuo 2010 m. sausio 12 d. žemės drebėjimo“, - rašoma pranešime.
Savaitgalio interviu su „Thomson Reuters Foundation“, Paulas sakė turintis iš visų jėgų stengtis, kad užsitikrinti tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą.
„Tai nėra lengva, nes pasitikėjimo krizė remiasi savo žodžio nesilaikančių žmonių tradicija“, - sakė jis.
Politinė šalies atskirtis privedė iki „chaotiškos atmosferos“, sakė jis interviu, kurį davė oficialioje ministro pirmininko rezidencijoje vėlyvą šeštadienio vakarą, sostinėje toliau besitęsiant gatvės protestams.
Kol kas nėra aišku, kada bus surengti vyriausybiniai ir municipaliniai rinkimai. Preliminarus susitarimas, pasirašytas praėjusio mėnesio pabaigoje, būtų pratęsęs deputatų kadencijos laiką iki balandžio 24 d., o senatorių – iki rugsėjo 9 d., taip užtikrinant pakankamai laiko, kad būtų priimti rinkimų įstatymai ir paskirta rinkimų taryba.
Šis politinis susitarimas buvo teigiamai priimtas didžiausių Haičio užsienio rėmėjų, ypatingai Jungtinių Valstijų ir JT, kurios išreiškė susirūpinimą, jog skurdžiausia šalis Vakarų pusrutulyje ir vėl yra arti politinio chaoso slenksčio.
JT antradienį paragino visas politines partijas „surengti, taip greitai, kaip techniškai įmanoma, visa apimančius, sąžiningus, skaidrius ir nešališkus rinkimus 2015 m.“, sakė JT atstovas Farhanas Haqas.
Prezidento rinkimai Haityje yra numatyti šių metų pabaigoje.
